Tai, kad J. Prigožinas sukilo prieš nukvakusį Kremliaus valdovą automatiškai nepadaro jo geresniu ir malonesniu žmogumi. Tai vis dar karo nusikaltėlių grupuotė.
Kita vertus, visoje Rusijoje tik šios grupuotės kariams ir jos vadovui J. Prigožinui užteko „kiaušinių tvirtumo“ pasakyti huilo, kad jis yra sunkia demencijos forma sergantis nukriošęs senis, kuriam seniai laikas į pensiją.
Žmonės bijo ir suspaudę užpakalio žandus ramiai sėdi bei paklusniai daro, ką beprotis Pu liepia.
Tikėtasi lyderystės iš ekonominio elito. Bet ten taip pat bailiai ir prisitaikėliai. Vos keli milijardieriai pasitraukė iš Rusijos ir pasakė, kad Valodia kvailys. Kiti suglaudę ausis ir šiktelėję į kelnes tyliai sėdėjo ir klausė nacijos lyderio.
Tikėtasi, kad Rusijos karinis elitas, matydamas karo beprasmiškumą ir negalėdamas įgyvendinti iškeltų tikslų, pašalins Pu. Deja, Rusijos generolai yra bailiai ir įpratę tik minkštą vietą Pu elitui bučiuoti. 2022 metai parodė, kad tikėtis iš jų drąsių sprendimu – neverta.
Ko nedrįso padaryti, bailiai generolai, prisivogę oligarchai ir įbauginta rusų tauta, tą padarė Kremliaus ištreniruoti Vagner samdiniai. Tik šie ne kalbomis, bet veiksmais išdrįso kipišą sukelti Rusijoje.
Karas Ukrainoje parodė, kad situacijos sprendimas galimas tik mūšio lauke. Kalbėta, kad jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebės į miltus sumalti okupacines Rusijos pajėgas, išstumti jas iš Ukrainos teritorijos ir net atsiimti 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį, tai gali lemti dabartinio Kremliaus režimo kolapsą.
Dabar tie „paprasti žmonės“ eina į Maskvą tvarkos daryti. Sustabdyti Vagner nebus taip paprasta ir tai lemia keletas vienas su kita persipinančių Kremliui nepalankių tendencijų.
Sėkmingas Vagner maištas gali pabaigti Pu valdymą. Taip, tai atveria naujus iššūkius ir galimus pavojus, jog po Putino į valdžią ateis dar blogesnis. Kita vertus, reikia pripažinti jokio kito, realaus ir efektyvaus būdo, kaip tik jėga pašalinti Pu nuo valdžios, nėra. J. Prigožinas atveria tą galimybę ir būtų džiugu, kad tuo būtų sėkmingai pasinaudota.
Pašalinus Pu išsibalansuos visa dešimtmečius kurta valdžios vertikalė. Prasidės klanų ir oligarchų stumdymąsi dėl valdžios. O tai gali ženkliai priartinti karo pabaigą Ukrainoje.
Maištas prieš Kremliaus lyderį - įrodymas, kad karma is a bitch. Kažkada Pu ir jo parankiniai išpopuliarino hibridinio karo koncepciją. Vagner samdiniai atlikdavo visą juodą darbą, padarydavo tai, kas Maskvai politiškai būdavo naudinga. Tačiau Kremlius viešai vapaliojo, kad jis ne prie ko, tai ne jie, o paprasti žmonės padarė.
Dabar tie „paprasti žmonės“ eina į Maskvą tvarkos daryti. Sustabdyti Vagner nebus taip paprasta ir tai lemia keletas vienas su kita persipinančių Kremliui nepalankių tendencijų.
Pirmiausia, net Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ne kartą pripažino, kad Vagner karinė grupuotė - geriausiai pasirengęs kariauti karinis dalinys Rusijoje. Jie ilgus metus žudė ir žuvo. Ne kartą mirčiai žiūrėjo į akis.
Rusijos teritorijoje esanti Rossgvardija neturi jokių šansų sustabdyti ginkluotų smogikų. Jie tik kieti taikias demonstracijas vaikyti, bet prieš karinį dalinį yra bejėgiai. Vaizdžiai tai parodė medžiaga iš Rostovo, kai Vagner šarvuota kolona netrukdoma juda, o ją automatais ginkluoti Omon kariai tik palydi žvilgsniu.
Rusijos ginkluotosios pajėgos pasimetusios. Dalis laukia ir žiūri į kieno pusę pergalės svarstyklės nukryps. Kremliui papildoma problema, kad prieš Vagner kovotojus reikia siųsti eilinius karius, o dalis jų, jei ne atvirai, tai širdyje pritaria ir tyliai palaiko J. Prigoženo veiksmus.
Be to, kažkaip nesimato drąsių ir Kremliui ištikimų vyrų, kurie veržtųsi į vietą pastatyti Vagner. Reikia greitai tokių „bepročių“ rasti, o greitai gali ir nepavykti.
Dabar kurį laiką ne tik kariuomenė ir jėgos struktūros, bet ir visa Rusija žiūrės, kas ima viršų. O čia ypač svarbų vaidmenį vaidins informacinis palaikymas.
J. Prigožiną sustabdyti informaciniame lauke bus paprasčiau, nei mūšyje, bet taip pat ne taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Ilgus metus Rusijos propaganda, kai kada perdėtai, o kai kada ir pelnytai, Vagner grupuotę šlovino, kaip pačią efektyviausią. Klijuota Rusijos herojų ir patriotų etiketė.
J. Prigožinas seniai išsireklamavo taip, kad nemaža dalis eilinių rusų visa širdimi pritaria tam, ką jis sako. Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad auga palaikymas J. Prigožinui. Birželį 2 iš 3 rusų Vagner grupuotės lyderį vertino palankiai.
Tuo tarpu neigiamai jį vertinančių procentas praktiškai nekito ir išliko stabiliai mažas. Net 82 proc., apklaustų rusų tiki, kad Prigožino motyvai patriotiški ir kilnūs.
Dabar Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida ims klijuoti tėvynės išdavikų etiketę. Tik viena bėda - etiketei prilipti reikia laiko, o Kremlius jo neturi.
Nenerdami giliai į visus J. Prigožino pasisakymus panagrinėkime tik vieną iš valdžios elitui keliamą pretenziją. Anot J. Prigožino, Rusijos politinis elitas, jo vaikai netiki taip vadinamosios specialios karinės operacijos Ukrainoje skelbiamais tikslais. Jie nepasirengę guldyti savo, savo vaikų ir artimųjų galvų už taip vadinamą Ukrainos denacifikaciją.
Tik nedidelė dalis karinių maištų būna sėkmingi. J. Prigožinas peržengė negrįžtamumo ribą. Jis turi du pasirinkimus: žūti arba paimti valdžią į savo rankas. Kas šioje kovoje laimės nemaža dalimi priklausys nuo to į kieno pusę stos elitas. Pirmiausia žinoma karinis.
Jei Vagner pralaimės, tai bus Piro pergalė. Pasakos apie Ukrainos denacifikaciją labiausiai patiko ultra Z patriotams. Pastarieji labiau linksta į J. Prigožino pusę, nei į Pu. Nugalėjus J. Prigožiną į ką ateityje remsis Valodia?
Į Jaunimą? Jaunimas jo nemėgsta. Ekonominis elitas taip pat. Pensininkai palaiko, bet jie kariauti negali. Ilgą laiką Pu kovinis aktyvas buvo vos galą su galu suduriantys nuskurdę ultra patriotai.
Tačiau jiems nepatinka Kremliaus elito vykdoma karo eiga. Patriotai nepatenkinti, kad karas nesėkmingas. Jie taip pat nori atsakingų valdininkų galvų. Jiems nepatinka, kad politinio elito vaikai maudosi prabangoje. Neina ginti tėvynės.
Psichologiškai ir morališkai jie yra J. Prigožino pusėje. Jo transliuojama žinia yra tai, ką jie nori girdėti. Nudėjus J. Prigožiną kartu metaforiškai bus nugalabyta ir ši elektoralinė atrama, į ką taip daug pastaruoju metu investavo Pu.
Už dviejų savaičių Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Kurį laiką spėliota, kad pagrindinė tema turėjo būti Ukrainos priėmimo – nepriėmimo į NATO tema. Panašu, kad pagrindinė tema Vilniuje gali būti Rusijos valstybės likimo klausimas.
