Vyriausybei atėjo sunkių išbandymų metas. Niekaip nesibaigia Minsko prieš Lietuvą pradėtas hibridinis karas nelegalias migrantais. Negano to, Briuselis vis labiau ima raukti nosį dėl Lietuvos pasieniečių taikomos nelegalų išstūmimo atgal į Baltarusiją taktikos.
Pandemijos valdymas dvejetui. Imamasi veiksmų, ribojimų, informacinių kampanijų. Rezultatas – vietoj progreso – regresas. Atrodytų geriau nieko nedarytų, tai bent pablogėjimo nebūtų, nei tai, kas daroma dabar.
Tautos meilę Vyriausybei mažina ir augančios elektros ir šildymo kainos. Savo įnašą į nepasitikėjimą Vyriausybe įdeda ir auganti infliacija. Statistikos departamento duomenimis, vasarą fiksuotas kainų augimas. Prekės per metus pabrango 5,6 proc., o paslaugos – 4,5 proc. Metinė vartotojų infliacija siekė 5,3 proc. Kol kas nėra ženklų, kad kainos nustotų augti, vadinasi ir gyventojų perkamoji galia imtų mažėti.
Negana esamų problemų, pačiu netinkamiausiu laiku su žemdirbiais ir ūkininkais susipyko ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Juoda katė jų kelią perbėgo taip, kad ūkininkai reikalauja žemės ūkio ministro atsistatydinimo.
Nenuostabu, kad visuomenės nuomonės apklausų bendrovės Vilmorus duomenimis, net dauguma žmonių 40 proc. žmonių neigiamai vertina šiandieninės Vyriausybės darbą. O tai žemiausias rezultatas po praėjusiais metais vykusių parlamento rinkimų.
Remiantis rugsėjo pabaigoje atlikta Baltijos tyrimai apklausa, piliečiai kaip blogiausiai dirbančius ministrus mini: sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.
Žiūrint iš Vyriausybės pozicijų, blogiausia tai, kad apklausos padarytos prieš kurį laiką. Žmonės reagavo į tuo metu esamas problemas, kurių nesumažėjo. Yra rimtos prielaidos, kad pasitikėjimas Vyriausybe netolimoje ateityje dar labiau kris.
Reitingai yra reitingai, tai ne rinkimų rezultatai. Galima būti nepataisomu optimistu kaip europarlamentaras Andrius Kubilius, kuris įsitikinęs, kad I. Šimonytės Vyriausybė turi visus šansus šalį valdyti ir antrą kadenciją. Galima tikėtis, kad per ateinančius tris metus iki parlamento rinkimų įvyks stebuklas.
Pandemija nuslops, aštrios vielos siena su Baltarusija bus pastatyta ir migrantų neliks, dujos atpigs, ekonomika sparčiai augs, algų ir pensijų augimas panaikins infliacinę žalą.
Blaivesnis žvilgsnis bei Lietuvos politinė patirtis byloja, kad niekas kol kas nesugebėjo atsispirti nuo politinio reitingo dugno ir vėl laimėti rinkimus. Nėra Lietuvos istorijoje partijos, kuri būtų laimėjusi Seimo rinkimus du kartus iš eilės. Bandymų buvo, bet jie - nesėkmingi.
Žvelgiant į praeitį matyti, kad krentant visuomenės pasitikėjimui Vyriausybe neišvengiamai imamasi „ministrų kabineto kosmetinio remonto“. Labiausiai tautai nepatinkantys ministrai pakeičiami, bet Vyriausybės branduolys išlaikomas. Tiesa, tai būdavo daroma įpusėjus kadencijai. Kita vertus, tautos meilė tuomet išgaruodavo gerokai vėliau, nei tai stebima dabar. Vadinasi ir permainos Vyriausybėje gali įvykti ankščiau, nei įprasta.
Įdomu, kad tie ministrai, kurių patraukimas laikomas savotišku politinio veido praradimu, iš Vyriausybės išlydimi į kitas atsakingesnes pareigas. Dabartinėje Vyriausybėje tokiu nepajudinamu ministru yra A. Dulkys.
Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad už „ypač gerą pandemijos valdymą“ A. Dulkį svarstoma deleguoti kaip Lietuvos atstovą į Europos audito rūmus Liuksemburge. Tiesa, pats ministras tai neigia. Dūmų be ugnies nebūna. Reikia laukti ir stebėti, juo labiau, kad postas Liuksemburge atsilaisvins tik kitų metų gegužę.
Lietuvos politinė patirtis rodo, kad ministrų kabineto kėdžių perstumdymas iš esmės jokios naudos pasitikėjimui Vyriausybe neatnešdavo. Jei ir būdavo teigimas efektas, tai laikinas ir iki rinkimų jo nelikdavo. Kitas dalykas, kad žvilgtelėjus į neseną praeitį matyti, ko tuometinės Vyriausybės nedarydavo.
Visuomet didžiausias tabu būdavo imtis užleistų sričių reformų. Juk taip pajudinsi tai, kas supuvę, tai pasmirs, o neapsikentę blogo kvapo piliečiai kirs per valdančiųjų reitingus.
Žemi pasitikėjimo reitingai, dabartiniai Vyriausybei suteikia unikalią galimybę nepakartoti buvusių valdžių klaidų. Rūpintis reitingais prasmės nėra – jie ir taip guli dugne. Vadinasi galima padaryti kažką svarbaus, ko dėl politinio populiarumo praradimo ilgus metus nebuvo ryžtasi daryti. Tarkim Sveikatos priežiūros sistemos reforma iš esmės.
Šalies sveikatos apsaugos sistema, kaip trapus kortų namelis. Tik stresinė situacija ir visa sistema griūva. Nuo 2020 metų vykstanti kova su kovidu parodė, kad sveikatos apsauga yra milžinas ant molinių kojų.
Dar prieš pandemiją Lietuvos išlaidų dalis sveikatos apsaugai buvo didesnės už Latvijos ir Estijos. Iki pandeminiais laikais, įprastai šalies sveikatos apsaugos sistema iš biudžeto gaudavo per 2 mlrd. eurų ir pagal finansavimą nusileisdavo tik socialinei apsaugai ir švietimui.
2021 metų biudžete buvo numatyta biudžeto išlaidas padindi 1,2 mlrd. eurų iki 15,8 mlrd. eurų. Planuota, kad išlaidos viršys šalies pajamas 4,57 mlrd. eurų. Net 934 mln. eurų planuota skirti valdyti COVID-19 pandemijos padarinius. Tai buvo didžiausia papildomų lėšų dalis. Ateinančių 2022 metų valstybės biudžete sveikatos apsaugai rezervuota 2,79 mlrd. eurų.
Taigi pinigų sumerkiama daug, o rezultatas apverktinas. Sveikatos apsaugos sistema stringa ir braška. Pandemija tik dar labiau išryškino brangios sistemos neefektyvumą.
Per pirmąją karantiną kaimynas pasijuto blogai, greitąją nuvežtas į ligoninę. Pirmiausia tikrintas nuo kovido, nors jam širdį skaudėjo. Naktį paleistas be medikų apžiūrėjimo, ryte numirė. Ne nuo kovido, sustojo širdis.
Kuo toliau pandemija tuo labiau mutuoja ir mūsų sveikatos apsaugos sistema. Prieinama prie tokių „naujovių“ kaip plaučių uždegimo indentifikavimas telefoniniu pokalbiu. Dėl visko kaltinama pandemija ir nepasiskiepiję.
Atseit nebūtų viruso, sistema veiktų kaip šveicariškas laikrodis. Viešai aiškinama, kad vos ne visi medikai, kardiologai, chirurgai ir kiti išėjo į frontą kovoti su kovidu. Kiek čia tiesos, spręskite patys.
Nenorite imtis sveikatos apsaugos sistemos reformavimo imkitės ko nors kito. Tai galėtų būti vidurinio mokslo reforma arba reikšmingas Lietuvos energetikos pervedimas į žaliąją energetiką. Tai gali būti daug kas.
Patarimas dabartinei Vyriausybei nevalia praleisti progos, kai visuomenės pasitikėjimas yra išgaravęs. Išnaudokite šia progą, kažką prasmingo nuveikiant valstybės labui.
