Svaigiuosius gėrimus mėgstančius lietuvius Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pradėjo auklėti dar prieš gaudamas kelialapį į valdžią. Sakė – žiūrėkite, kiek mirčių, kiek smurto, kiek nusikaltimų sukelia šitie velnio lašai. Paskui kruopščiai skaičiavo, kiek gyvenimus pragėrusių nelaimėlių sumažėjo.
„Kartu metu mažėja visko – ir alkoholinių psichozių, ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais. (…) Jei neklystu, 2010 m., kai buvo pats pikas, buvo maždaug 900 mirčių, susijusių su alkoholinių gėrimų vartojimu, 2018 m. – maždaug 500. Tai įsivaizduokite, koks yra kritimas“, – kova su alkoholio vartojimu beveik lygiai prieš metus „Delfi“ pasirodžiusiame interviu džiaugėsi A. Veryga.
Dabar ministras džiaugiasi kitais skaičiais. Sako – žiūrėkite, kiek mažai turime naujų koronaviruso atvejų, kiek nedaug, palyginti su kitomis šalimis, koronaviruso baubas pareikalavo aukų.
Lyg iš giedro dangaus ant galvos nukritusi pandemija iš tiesų visiems sukėlė nemažai baimės ir išgyvenimų. Be didesnių diskusijų sutikome sėdėti namuose, dažniau dezinfekuoti ir plauti rankas, dėvėti „nieko neapsaugančias“ kaukes, kad tik nepasikartotų tokia mirčių virtinė kaip Italijoje ar Ispanijoje.
Pati savo aplinkoje, artimųjų, draugų, kolegų rate mačiau, jaučiau ir girdėjau, kad iš pradžių tikrai ne vienam visos mintys sukosi vien apie grėsmę užsikrėsti ir užkrėsti silpnesnės sveikatos artimuosius. Ne vienas pagvildenome klausimus, kaip čia šitą velniavą išbūti ir išgyventi, kiti situaciją lygino net su karu ar badu. Ir tą akimirką tikrai atrodė nebe taip svarbu, kiek Lietuvoje depresija sergančiųjų negali gauti tinkamos pagalbos, kiek priklausomų nuo alkoholio žmonių atsidūrė prie užvertų gydymo įstaigų durų, kiek tarp mūsų vaikšto jaučiančių širdies sutrikimus ir gavusių iš poliklinikų SMS („atleiskite, šiuo metu įstaiga nedirba“) ir kiek beviltiškame smurto rate įsisukusiųjų yra priversti tupėti namuose ir džiaugtis savo „idilišku“ gyvenimu.
Tačiau koronos koma, į kurią daugiau ar mažiau įkrito kiekvienas Lietuvos gyventojas, baigėsi.
Pačioje pasaulinės pandemijos pradžioje kurį laiką tylėjo ir psichikos sveikatos specialistai. Nieko keisto, kiekvienam reikėjo laiko nors šiek tiek apsičiupinėti, kas čia vyksta. O apsičiupinėjus paaiškėjo, kad vieniems karantinas gali reikšti išgelbėtą gyvybę, o kitiems būtent dėl jo užgriuvusios problemos gali būti nepakeliamos. Jau balandžio pradžioje skirtingų šalių psichiatrai ir psichologai pradėjo signalizuoti pavojaus varpais ir priminė 2003-ųjų SARS epidemijos statistiką: 30 proc. išaugo vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių savižudybių skaičius.
Kitaip tariant, tų rizikos grupės žmonių, kuriems A. Veryga primygtinai rekomendavo likti namuose ir atsisakyti tokių džiaugsmų kaip gyvi susitikimai bei pokalbiai su vaikais ir anūkais, pasivaikščiojimai parkuose, malda bažnyčiose ar vizitas pas šeimos gydytoją, kuris dažnam pensininkui reiškė ne tik išsivadavimą nuo skausmų, bet ir psichologinę pagalbą. Man iki šiol iš galvos niekaip neiškrenta moteris, kuri Kaune bandė „pravaikščioti“ infarktą, nes manė, kad gydytojai turi rimtesnių problemų ir reikalų nei jos sveikata.
Man baisu pagalvoti, kiek dar tokių atvejų galėjo būti ir ant kelių naujai supiltų kapų dabar dėl praktiškai paralyžiuotos sveikatos sistemos dega žvakutės. Pagal statistiką, iš visų Lietuvoje kasmet mirštančių žmonių daugiau nei pusė sudaro mirusieji nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „The New York Times“ neseniai paskelbė JAV statistiką, kurioje aiškiai matyti, kad per karantiną mirusiųjų nuo šių ligų skaičius išaugo beveik tris kartus, ir tai tiesiogiai siejama su koronaviruso pandemija.
Tačiau Lietuvos sveikatos ministro, perdėtai demonstravusio dėmesį rizikos grupėje esantiems lietuviams, susirūpinimas, panašu, ne toks ir didelis. Mes iki šiol neturime statistikos, kiek žmonių ir nuo ko Lietuvoje tiksliai mirė kovo–gegužės mėnesiais. Neturime dėl kažkokių keistų techninių sutrikimų Registrų centre, kuris šiuo metu pavaldus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai be ministro.
Čia yra svarbus ir kitas aspektas – šią statistiką tvarko Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldus Higienos institutas. Pastarasis šaukiasi pagalbos mėnesių mėnesiais, susirašinėja biurokratiniais meilės laiškais su ministerija, bet A. Verygai, pasirodo, tokia žinia – lyg perkūnas iš giedro dangaus.
„Nežinau, man tai yra naujiena, kad duomenys kur nors vėluoja, nes mirties liudijimai yra išrašomi, puikiai suprantate, greitai. Be jų žmonės negalėtų savo artimųjų palaidoti. Tai nežinau, kas toje sistemoje net ir teoriškai galėtų strigti, nes, jeigu būtų įstrigę, aš manau, kad mes visi apie tai būtume išgirdę jau labai seniai. Nežinau, galėsime pasiaiškinti, kur yra problema. O Higienos institutas yra mums pavaldi įstaiga, tai jeigu jiems kyla klausimų, aš manau, jie mums gali pasakyti“, – balandžio 17 d. spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Ministre, aš jums pasakysiu, kas gali strigti ir teoriškai, ir neteoriškai. Į Registrų centro tvarkomą e. sveikatos sistemą per mėnesį sukrenta milijonai įvairiausių sveikatos dokumentų.
Sistema nesugeba pagal pirmumą apdoroti visų elektroninių mirties liudijimų (bent tokia oficiali versija) ir net visame pasaulyje graibstomi mūsų IT specialistai tam sprendimų neranda. O kodėl tai nutiko tik su šių metų duomenimis – mistika. Beje, šių duomenų jau senokai pasigedo ir psichologai, ir kitų sričių medikai.
Sakyčiau, na, tebūnie, ministras visų bėdų žinoti negali. Negali žinoti, kad staiga dingo skaičiai, kuriais prieš metus, kalbėdamas apie alkoholio vartojimą, jis džiaugsmingai žongliravo. Tik ar tikrai? O gal tiesiog labai nepatogu pažiūrėti ir visam pasauliui parodyti (ši statistika keliauja ir tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Eurostatas ir PSO), kokie pokyčiai per tuos kelis mėnesius įvyko savame kieme?
O įvyko štai kas. Nušautas policininkas, į ligoninę atvežtas jau miręs kūdikis, kitas dvimetis įkalintas namuose, kol mama lėbavo sodyboje su nauja simpatija. Ir čia tik keli garsiai nuskambėję atvejai, o kiti liko tiesiog tyloje.
Bet ministras nežino, kam čia tas mirtis analizuoti ir ką jos gali parodyti. Sako – jei mirė, tai mirė, ką jau čia padarysi.
„Nežinau, kas čia turima galvoj sakant „uždelsta situacijos analizė“, nes jeigu mes kalbame apie mirčių statistiką, tai mirtis jau yra įvykusi ir, nepriklausomai nuo to, kada gausim duomenis apie konkrečią mirtį, jos jau niekaip neištaisysi. O šiaip situacija yra stebima.
Tiesą sakant, mes tuos duomenis, bent jau kovo mėnesio, turime ir juos tikrai analizuojame. Aš manau, kad kitą savaitę mes juos galėsime pristatyti ir netgi palyginti su kitomis šalimis, kokia mirčių statistika buvo Lietuvoje“, – balandžio 30 d. savo pamėgtoje kasdienėje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Ministre, aš paaiškinsiu, ką reiškia uždelsta situacijos analizė. Reiškia, kad jei šoktelėjo savižudybių skaičius, reikia žiūrėti, kurioje amžiaus grupėje, vietovėje, ir skubiai imtis veiksmų – didinti pagalbos prieinamumą, savanorių pajėgas, socialines kampanijas ar pan. Jei padaugėjo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, reikia daryti tą patį – kuo skubiau ir su pirmumo bilietu kai kuriems žmonėms atverti duris pas medikus.
Bet ne man jums, psichiatrui, aiškinti, kodėl visame pasaulyje šiuos duomenis mokslininkai ir skirtingų sričių specialistai analizuoja. Matyt, turi didesnę misiją nei „šiaip smalsu ir faina“. Jeigu jūs pats to užsispyrusiai daryti nenorite ir jums labai patinka taktika „ko nežinau, to nėra“, leiskite tą daryti kitiems. Leiskite šeimos gydytojams, kardiologams, psichiatrams ir psichologams žinoti, kurie žmonės patiria didesnę riziką, pamatyti visuomenėje atsivėrusias žaizdas ir gelbėti gyvybes.
Galiu pasakyti ir pavyzdžiais. Tą daro mūsų mėgstama Suomija. Net šioje gerovės valstybėje savižudybių skaičius per kovą ir balandį išaugo 15 proc. Skirtumas tik tas, kad jie bent jau žino, o mes, neabejoju, po kurio laiko vėl gailiai dūsausime – žiūrėkite, kaip tvarkosi skandinavai. Savižudybių augimą stebi ir atskiros JAV valstijos. Mokslininkai skaičiuoja, kad JAV karantino metu dėl savižudybių ir alkoholio bei narkotikų vartojimo gali mirti 75 tūkst. žmonių daugiau nei įprastai.
Nuo pat pandemijos pradžios pati ne sykį kalbinau psichikos sveikatos specialistus, kurių telefonai nuo klientų skambučių kaisti pradėjo dar pirmosiomis karantino savaitėmis. Skambino ne tik tie, kurie staiga buvo išrašyti iš psichikos sveikatos centrų, ne tik užkietėję neurotikai, bet ir nerimo bei panikos atakas patyrę pirmą kartą. Su senoliais bendraujantys „Sidabrinės linijos“ savanoriai skaičiavo, kad naujų skambinančiųjų vien per balandį buvo tiek, kiek per visus praėjusius metus. Savo ruožtu policija fiksuoja akivaizdžiai išaugusių iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičių. Kriminalistai irgi turi nerimastingų žinių – šoktelėjo nužudymų skaičius.
„Bendras mirtingumas neperžengė statistinio vidurkio. Tai reiškia, negalime daryti tokios prielaidos, kad šiuo metu, būtent per karantiną (kažkokių mirčių išaugo)“, – užtikrintai šią savaitę viešėdamas „Delfi“ pareiškė A. Veryga.
Jūs rimtai? Remiatės skaičiumi, kuris pasako maždaug lygiai nieko ir iš kurio nė vienas mirtingumo dėsnius ar skirtingas socialines problemas šalyje analizuojantis mokslininkas jokių išvadų daryti nesiryžtų?
Nereikia didelių mokslinių žinių suprasti, kad jei vidutiniškai Lietuvoje per mėnesį nusižudo maždaug 50 žmonių, tai 10 papildomų mirčių šioje grafoje reikštų, jog konkrečiu metu savižudybių skaičius šoktelėjo 20 proc. Bet tų 10 naujų kapelių tikrai niekaip neatspindėtų bendras skaičius, kuris kas mėnesį siekia maždaug 3000.
Panašiu būdu nesunkiai galėtume apskaičiuoti ir mirusiųjų nuo alkoholio, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų augimą. Galėtume, jei tik būtų iš ko skaičiuoti. O tada jau kiekvienas turėtume teisę nuspręsti, ar daug, ar nedaug per karantiną turėjome su koronavirusu nesusijusių mirčių. Žinoma, suprantu, kad paimti patogesnius skaičius ir iš jų daryti tokias išvadas, kokias norisi, kur kas lengviau ir paprasčiau.
Tai, ministre, pakartosiu klausimą – ar tikrai nemanote, kad statistikos neturėjimas nėra problema ir kad uždelsta situacijos analizė gali turėti tragiškų pasekmių mums visiems? Ir prašau baigti meluoti, kad tuos skaičius turite ir juos stebite. Neturime mes, neturi Higienos institutas, neturite ir jūs. Arba nenorite turėti.