Šių užmojų niekas negali sustabdyti, nes politikai ir valdininkija tarsi valstybė valstybėje.
Praėjusio kadencijos valdančiųjų arkliukas buvo įdomūs projektai, pavyzdžiui, pusiau luptas pusiau skustas Žemės ūkio ministerijos kėlimas į Kauną bei pinigų dalybos keturračiams ir automobiliams pirkti. Be to, galimybė paramų ir eurų, dalinamų vardan pandemijos.
Šios kadencijos valdančiųjų arkliukas – naujos valstybinės įstaigos, kurios, panašu, jau dauginasi nevaldomai. Matyt, dėl to, kad politikai suvokė, jog „kirsti“ galvas teisinėje valstybėje ir vadovus keisti savais sudėtingas ir ne visada sėkmingas procesas, primenantis karą ir dažnai mažinantis reitingus. Kur kas paprasčiau sukurti naują įstaigą. Kas gali paneigti, kad taip tiesiog įpatoginami įvairūs partiečiai, kuriems, kai sudėtinga pakeisti jau veikiančių valstybinių įstaigų vadovus, sunku rasti vietą valdymo struktūroje.
Pradėkime iš pradžių.
Kitų metų pradžioje veiklą turėtų pradėti Inovacijų agentūra, kuri taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą ir visus inovacinės veiklos etapus – nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai pritarta Vyriausybės pasitarime.
„Dabar inovacijas versle fragmentiškai kuruoja kelios atskiros tarpusavyje nesusijusios institucijos, tad gyvybiškai trūksta sisteminio ir ilgalaikio požiūrio į potencialių inovatorių skatinimą. Jei norime sukurti inovacijoms palankų klimatą, suteikiantį galimybę konkuruoti pasauliniu mastu, turime inovacijų priemones perduoti į vienas rankas. Tuomet inovacijų skatinimo ekosistema taps harmoninga, nebeliks besidubliuojančių funkcijų ir neaiškios atsakomybės, o verslas aiškiai žinos, kur gali kreiptis pagalbos dėl idėjų vystymo ar paramos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Taip šalia keliolikos ministerijai pavaldžių įvairių agentūrų, kuriose jau dirba per tūkstantį žmonių, atsiras dar viena. Taip, bus konkursai naujiems darbuotojams, jų perkėlimai, vidinės kovos dėl sėdmaišių ir vadovų kėdžių.
Įdomu ir kai naujai kuriamos įstaigos gauna labai specifines galias ir įgaliojimus.
Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, Seimui priėmus Statybos įstatymo pataisas, sudarytos sąlygos pokyčiams statybos sektoriuje ir valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (SPSC) pertvarkai.
Numatoma įkurti viešąją įstaigą „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), kuri veiks kaip sektoriaus pažangą palaikančių iniciatyvų ir priemonių centras. Ji padės įgyvendinti projektus, kuriuos dėl jų masto ar specifikos labai sunku ar net neįmanoma realizuoti neįsitraukus valstybei, pavyzdžiui, pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir neutralizuojant jų poveikį klimatui.
„Iki šiol veikęs statybos priežiūros mechanizmas neužtikrino, kad sektoriaus transformacija vyktų pagal pramonės 4.0 žaliuosius principus. Nauji ekologiniai iššūkiai reikalauja sisteminio dėmesio reikalingoms statybų sektoriaus kvalifikacijoms, ypač atestuojamose veiklos srityse, pertvarkyti“, – sako pataisų projektą pateikęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Agentūra steigiama pertvarkius SPSC. Jai bus perduota ligi šiol SPSC atliekama viešojo administravimo funkcija – statybos dalyvių atestavimas. Agentūros funkcijoms vykdyti nebus skiriama valstybės biudžeto lėšų. Pajamų šiam tikslui ji gaus iš atestavimo veiklos, kaip ir ligi šiol SPSC.
Ar viską teisingai supratote? Taip, tai bus dar vienas biurokratinis aparatas, kuris gyvens iš to, kad iš verslo, o tuo pačiu ir iš visų kitų vartotojų, rinks pinigus už naujai sukurtas paslaugas. Licencijų ir leidimų išdavimas yra idealus kelias. Ne vienas ir ne du valstybinių įstaigų, kurias buvo planuota naikinti, vadovai išgelbėjo savo darbo vietas sugalvoję kokį nors sertifikatą ar licenciją, be kurios negali vykti, pavyzdžiui, naujų daugiabučių ar fermų statybos. Tuo pačiu jie deklaruoja didelę vertę visuomenei ir garsiai skelbia, kad „mes nesame išlaikomi“, uždirbame patys.
Pas mus randasi ir kitų labai įdomių projektų.
Seimui siūloma priimti įstatymų pataisas, leisiančios Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija.
Ar supratote? Vėl nauja įstaiga lyg niekur nieko išdygusi pajūrio smėlyje. Tikėtina, kad ir subujos, juk trąšos bus specifinės mokamos funkcijos, kurių išvengti suinteresuotiems piliečiams ir verslui nepavyks.
Bėda tik viena. Naujoms įstaigoms nevaldomai dauginantis ir kuriant vis naujas funkcijas, už viską mokame mes ir verslas, o tai darosi nebejuokinga, nes stringa atskirų sektorių vystymasis. Lietuvoje šiandien pastatyti naują gamyklą ar fermą yra iššūkis ne dėl pinigų ar idėjų stygiaus, o dėl biurokratinių kliūčių. Dalis kurių, beje, labai naudingos patiems sistemos dalyviams, nes atneša milžiniškus pinigus.
Labai tiksliai tai apibūdino naują paukščių skerdyklą statęs verslininkas Vilius Kaikaris:
„Padėtis absurdiška. Mes iš užsienio atsivežame technologijos savininką, tačiau projektuoti vis tiek turi lietuvis, kuris tos technologijos nėra matęs akyse, tačiau gauna 8 proc. viso projekto vertės realiai vien už antspaudo padėjimą. Tai žiauri neteisybė.
<....>
Su pertekliniais reikalavimais demotyvuojame verslą. Mano atveju, kai statėme skerdyklą, projektavimas truko dvejus metus, statybos dar pusantrų metų. Nuo idėjos iki pilnai apkrautos gamyklos prabėgs penkeri metai. Normalioje valstybėje tai trunka du metus.“
