Tikroji bėda – politiškai labai patogu toleruoti tokias tarsi įstatymiškas, tačiau realiai už įstatymo ribų esančias supuvusias kontrolės ir priežiūros sistemas, kurios padeda kažkam į kišenę įsidėti milijonus. Tarsi viskas veikia, gražu, bet tik popieriuje. Realybėje tame pačiame popieriuje ir lieka, o realiai Lietuvoje, panašiai, kaip kai kuriose Afrikos valstybėse, galioja paprotinė finansinė teisė.
Tai nėra kurios nors vienos politinės jėgos problema. Tiesiog taip pas mus veikia paprotinė politinė sistema.
Čekių skandalas atskleidė tik tiek, kad savivaldybėse neveikia jokie savikontrolės mechanizmai, – į kišenes eurus dėjosi dauguma tarybos narių, už degalus juos gavo net tie, kurie vairuotojo pažymėjimą buvo „pragėrę“ ar sugebėdavo vienu ypu pripilti vilkiko baką iš skirtingų kortelių. Niekas to niekada nepastebėjo ir nežinojo? Pokštaujate. Visi viską žinojo, o savivaldybių buhalteriai ir audito komitetai, įvairios patikros institucijos iki taikančių baudžiamąją atsakomybę už panašius finansinius nuotykius nieko „nesuprato“. Visų savivaldybių buhalteriai net nepypteldami mokėjo eurus politikams. Kai kurie net dokumentų išlaidoms pagrįsti neprašė, nes kadaise, prieš daugybę metų, taip liepė meras. Gal neliepė, niekas dabar nežino. Bet kad eurai patogiai krito, tą žino.
Jei tai būtų nutikę privačioje bendrovėje ar taip elgtųsi koks nors, pasak valdžios, „gyvulių ūkio atstovas“, tai yra pilietis, vykdantis veiklą pagal pažymą, bendrovės direktorius ir buhalteris ar jau minėtas pilietis laiką skirtų ne apskaitai, o vaikščiotų pas pareigūnus aiškintis. Įdomioji dalis, kad nieko šioje sistemoje keisti netgi nebūtina, tiesiog pradžioje laikytis galiojančių įstatymų – realias išlaidas pagrįsti realiais dokumentais. Kaip politikai to reikalauja iš normalių mokesčių mokėtojų.
Tačiau to nebus, nes tai labai nepatogu. Kaip ir ąžuolo kirtimo istorija. Tokių istorijų daugybė ir esmė čia ne ta, kad kažkokia įmonė, niekšai, ėmė ir savaitgalį nukirto patį švenčiausią Lietuvos medį. Laimei, tai pastebėjo feisbuko vartotojai ir kilo skandalas.
Esmė, kad galiojanti tvarka velniškai patogi. Jei pagal galiojančius įstatymus tokį medį nukirsti labai sudėtinga, o ten, po juo, milijonai, tai pagal paprotinę teisę labai paprasta. Suderini reikalus su kuo reikia, kerti, gauni nedidelę baudą, statai. Čia bėda tik ta, kad retkarčiais tokie kirtimai sulaukia visuomenės dėmesio. Tada meras ir jo padėjėjų, pavaduotojų bei pritarėjų komanda viešai braukia ašarą ir plėšia nuo savęs marškinius, kad parodytų, kaip skaudžiai plaka tokio niekšų poelgio įskaudinta širdis. Nes nugi toks megašventas medis buvo. Tada, kai visuomenę jau audrina koks naujas skandalas, išrašoma simbolinė bauda ir statybos tęsiasi. Paprotinė teisė nugali.
Panaši sistema – ir viešųjų pirkimų srityje. Kiekviena valdžia išdidžiai žada pažaboti niekingus „sutartus“ konkursus ir biudžete išsaugoti milijardus, prarandamus dėl neadekvačių kainų ir sąlygų. Kuo tai baigiasi, visi žinome.
Kaip ir žinome politikų požiūrį į mokesčių mokėtojų pinigus – tai niekieno pinigai, kuriuos galima taškyti į kairę ir dešinę nebijant jokios atsakomybės. Netgi menkos politinės. Rinkėjus toks elgesys tenkina ir taškytojai ramiai toliau mėgaujasi valdžia, na, gal tik iki kitų rinkimų pasėdi opozicijoje ar koalicijoje ir užima kiek menkiau vadovaujamas pareigas. Reikia pavyzdžių? Prašau – Vilniaus gatvių siaurinimas ir „Žalioji banga“. Šiems projektams išleisti milijonai, nors dabar gatvės jau platinamos ir salelės su gėlytėmis lupamos lauk. Ai, per gatvių siaurinimą pamiršta, kad pas mus vyks aukščiausio lygio NATO susitikimas, kuriam dabar skubiai reikia išasfaltuoti 100 km nesiaurintų gatvių. Taip, žinoma, konkursai ir darbai vyksta skubiuoju būdu, eilinį kartą nesiskaitant su niekuo. Taip, per keletą metų tam nebuvo laiko, nes reikėjo naikinti „perteklinį asfaltą“. Čia viskas normalu, ne buvusios Vyriausybės ministrui už pavaldžios įstaigos pinigus komandiruotėje kotletą suvalgyti ir būti nulinčiuotam.
Klausimas, ar kas nors grąžins kartu su nuskustu asfaltu į sąvartyną išmestus mokesčių mokėtojų pinigus, tik retorinis. Jo netgi niekas jau nebeužduoda, nes paprotinė teisė sako, kad viskas čia gerai. Nereikia knaisiotis po pirmtakų nuodėmes, nes, tikėtina, ir pats panašių pridarysi, o kas atsidurs valdžioje po naujų rinkimų, niekas nežino.
Kaip ir kitas didžiulę žalą valstybei darantis paprotys, dėl kurio nuolat kuriamos naujos institucijos ar staiga senųjų vadovai – tik sutapimas, kad jie skirti prieš tai buvusių valdžių, – pradeda dirbti labai blogai, o į jų vietą, o stebukle, jau yra superprofesionalas, kuris netgi priklauso tinkamai partijai.
Tai baigiasi pusiau neveikiančia valstybės tarnyba, kurioje politiniai pateptieji, retkarčiais užsukantys į darbo vietą, darbuojasi gaudami padorius atlyginimus, o eiliniai specialistai, kurių, kaip ir jų algų, besikeičiančios valdžios nejudina metų metais, atlieka pagrindinį darbą. Ne, biurokratinės sistemos nereikia naikinti ir laužyti. Be jos normali valstybė nefunkcionuos. Tačiau reformuoti būtina, ir ta reforma, kurią siūlo susvyravusi Vyriausybė, jos nepakeis bei kardinaliai nepagerins. Normalus sveiko proto žmogus tiesiog nenori eiti į valstybės tarnybą, nes žino, kad joje be politinių žaidimų, tiesiog sąžiningu darbu šeimos gerovės ir karjeros nepadarysi. O, kas labai tikėtina, pasikeitus valdžiai po kelerių metų atsidursi gatvėje ir tavo kelių dešimtmečių patirtis bus niekam nereikalinga.
Taip, panašios bėdos kamuoja ir kitų šalių politikus, jos turi bendrą vardiklį – nėra atsakomybės, ir tada apima nebaudžiamumo jausmas, o krintantys į kišenę eurai labai gerai nuteikia emociškai.
Iš karto sakau – jokios reformos čia nepadės ir šio puvinio, kuris labai patogus, neišpjaus. Sprendimas jau yra ir jis senas – iš pradžių tiesiog reikia laikytis galiojančių įstatymų, kad ir buhalterinės apskaitos, ir nebijoti viešumo. Nesudėtinga savivaldybių puslapiuose pateikti tarybos narių ataskaitas. Jei jos būtų viešos, merui, netgi nesilaikančiam buhalterinės apskaitos reikalavimų, nes jis mano, jog yra virš jų, nekiltų ranka pirkti televizoriaus, nes ši žinia apie atnaujintą šeimos vizualinę gerovę labai greitai pasklistų tarp rinkėjų. Tikėtina, kad ir žmona su uošve bartų.
Bloga žinia, kad vien tarybos nario algos įvedimas 5 tūkst. eurų per mėnesį ar Seimo nario algos padidinimas penkis kartus nieko neduos. Liūdna tiesa, kad jei žmogus žinos, jog gali tyliai paimti jam nepriklausančius 100 eurų ir niekas niekada apie tai nesužinos, gana daug kas tuos eurus ir ims.
Pradėkime rytoj.
Autorius feisbuke.
