Pas mus atsirito ne tik vietinės reikšmės procesai, kuriais galima pamėginti manipuliuoti gražiai kalbant ir įtikinėjant, kad būsto kainų kritimas Švedijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose yra tų šalių reikalas, kuris niekaip neatsiris į unikalią Marijos žemę, bet ir tarptautiniai.
Pradėkime nuo paprastesnių dalykų. „Art22“ – viena didžiausių meno mugių Lietuvoje, kur susirenka savo kūrybą parduoti norintys menininkai, meno mėgėjai, žioplinėtojai ir turtingi kolekcininkai. Paprastai šis renginys atitikdavo savo pavadinimą – kūriniai čia perkami, į juos ne tik žiūrima.
– Kaip sekėsi? – klausiu žinomos dailininkės, kuri po renginio kraunasi savo darbus į autobusiuką ir ruošiasi traukti namo.
– Prastai. Pernai kūrinius šlavė, o šiemet praktiškai nieko nepirko. Bendrai šie metai labai prasti. 2021 metais klestėjau, dabar jau tenka taupyti.
Čia viena ant kitos gula kelios krizės. Ne tik infliacija, energetikos brangimas, nerimas dėl karo, kas verčia žmones arba taupyti, arba išleisti pinigus kitoms reikmėms, nei planavo (lėšas vietoj meno ir pramogų tiesiog pasiima prekybininkai maisto produktais ir energetikai), bet ir nekilnojamojo turto rinkos stagnacija. Krentant pardavimui ir vis mažiau statant, kartu mažėja ir paklausa susijusiuose sektoriuose. Naujų baldų nėra kur statyti, nes niekas nepastatė buto, kuriam jie skirti, kaip ir paveikslų nėra kur kabinti, nes sienos, kurias jie turėjo puošti, liko tik brėžiniuose.
Šią savaitę ėmė vykti įdomūs procesai statybinių medžiagų rinkoje, kur kainos, prasidėjus karui, iškeliavo į kosmosą ir, kaip daug kas galvojo, iš ten net neplanavo sugrįžti. Tačiau sugrįžo ir kol kas neaišku, kokio gylio krateris, į kurį jos leidžiasi.
– Metalas, kitos statybinės medžiagos dar atpigo. Panašu, kad kainodaros srityje įvyko lūžis. O prekybininkų atstovai laksto po įmones ir maldauja: „Nors ką nors nupirkite.“ Gali būti ir nekilnojamojo turto kainų korekcija. Antrinėje rinkoje greičiau, pirminėje užtruks keletą mėnesių, – pasakoja pažįstamas, gerai žinantis šį sektorių. Ne, jis ne iš tų, kurie su tvarkingu kostiumu puošia televizorių ekranus, o iš tų, kurie realiai skaičiuoja ir uždirba pinigus. Be kostiumo.
Vartojimo kritimas ir baimės paveiks vis daugiau sektorių ir keliolika procentų atpigęs butas bus tik ledkalnio viršūnė. Jau dabar įmonės efektyvina veiklą ir tyliai atleidžia žmones. Ne masiškai, kaip per praeitą krizę, tačiau nuolat. Į gatvę gresia išeiti vadinamųjų „prabangos pozicijų“ atstovams – žmonėms, kurie priimti ne tam, kad kurtų vertę, o tam, kad palengvintų kokį nors procesą, arba todėl, kad yra tiesiog malonūs vadovams. Kiek paprasčiau valstybiniame sektoriuje. Panašu, čia darbuotojų skaičius auga, kaip ir atlyginimai, ir, žinant kiek valstybės skolinasi, šis procesas, vargu, ar sustos.
O ką daro žmonės su kostiumais, kurie šmėžuoja televizorių ekranuose? Teisingai, ieško argumentų, kaip išlaikyti kainų lygį, o gal net mėginti branginti nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui:
„Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai neslepia, kad trečiasis šių metų ketvirtis biurų segmente juos gana stipriai nuvylė. Atrodo, kad vidutinis išnuomojamas plotas smarkiai susitraukė, taigi pagerinti 2021-aisiais pasiektų rekordų nepavyks. Nerimą kelia ir infliacija bei energetikos krizė, skleidžiančios tik vieną žinią: nuoma verslo centruose brangs, galbūt ir dešimtadaliu.“
Kiek toliau šiame tekste paaiškinama, kodėl reikia, kad kainos bent jau nekristų:
„Trečiąjį–ketvirtąjį ketvirčiais sostinės biurų segmente vis dėlto įvyko ir vienas svarbus įvykis – bendras modernių biurų plotas viršijo 1 mln. kv. m. Anot „CBRE Baltics“ (įmonė skaičiuoja, kad riba bus peržengta IV ketv.), Vilnius bus pirmoji Baltijos šalių sostinė, perkopusi šią ribą. Pavyzdžiui, jei statybos nevėluos, Talinas 1 mln. kv. m ribą turėtų peržengti iki metų pabaigos.“
Supratote? Biurų per daug, jų reikia vis mažiau, vidutinis nuomojamas plotas traukiasi, todėl jie brangs. Nes perteklius lemia brangimą. Universitetuose moko kitokių ekonomikos dėsnių, tačiau čia – viešieji ryšiai, už kalbas atsakyti nereikia, o gal vienas kitas klientas išgirs žinią apie brangimą ir atsisveikins su pinigėliais.
Kalbant realiai, dar viena mūsų rinkos problema – niekas niekada neatsakė už savo žodžius netgi tada, kai tai ne spėjimai ar prognozės, kai klysti nedraudžiama, o atviras melas siekiant manipuliuoti rinka. Mūsų atsakingos tarnybos iki tiek nepažemina savęs, kad tirtų panašius atvejus.
Taigi, procesai vyksta įdomūs. Vieniems smagūs, kitiems nelabai. O jums linkiu skaityti tarp eilučių, kad nereikėtų graužti manikiūro pasirašius blogą sutartį.
