Tikėtina, jog bent dvi partijos – socialdemokratai ir Darbo partija – gaus apylygį procentą balsų. Žinant konservatorius remiančių rinkėjų balsavimo įpročius, pastarieji neturėtų per daug atsilikti nuo pirmaujančių. Dar bent trys – Liberalų Sąjūdis, Tvarka ir Teisingumas bei Drąsos kelias – taip pat turi realias galimybes peršokti 5 proc barjerą.
Nors DK oficialiose apklausose nesurenka pakankamai balsų, kaip pastebi politologė Ainė Ramonaitė, tikrasis jų rėmėjų skaičius turbūt yra didesnis nei atrodo iš apklausų. Prie jau turimų šešių, pridėkime dvi-tris, kurios turės savo atstovų Seime praėjusių per vienmandates apygardas. Ir štai jums naujas Seimas!
Akivaizdu, jog rinkėjai nori pasikeitimų, tačiau taip pat akivaizdu, kad nėra daugumos konsensuso, kam geriausia patikėti Vyriausybės vairą ateinantiems keturiems metams. Toks balsų išsiskaidymas, kuriam nepadeda ir naujokų gausa, Lietuvai nuobodaus politinio gyvenimo nežada. Bet tuo pačiu drįsčiau teigti, jog rinkėjai nepamatys tų pokyčių, kurių jie tikisi – skaidresnio, nuoseklesnio bei atsakingesnio valstybės valdymo.
Dėl to bus sunku daryti bendrus sprendimus, ypač jei prireiks žengti politiškai skausmingų žingsnių. Tai įvyks ne tik dėl populistinių partijų dalyvavimo Vyriausybėje – kaip žinia, jos nelinkę siūlyti karčių piliulių savo rinkėjams ir veikiau traukiasi į opoziciją – bet ir dėl tikėtino ideologinio margumyno bei asmenybių konflikto naujoje Vyriausybėje.
Antra, šie faktoriai mažins ir Vyriausybės stabilumą. Nemanau, kad ta pati Vyriausybė išsilaikys keturis metus, kaip tai pavyko konservatoriams. Tikėtina, jog per ateinančią Seimo kadenciją vyriausybėms vadovaus socialdemokratų atstovai, bet jie neturės rimtesnės įtakos svertų kitų partijų vyriausybės nariams dėl minėto balsų pasiskirstymo.
Trečia, aiškaus koalicijos lyderio nebuvimas skatins korupciją bei piktnaudžiavimą, nes partijų atstovai turės pakankamai veiksmų laisvės savo valdomose ministerijose.
Ketvirta, jei Drąsos kelias gaus pakankamai balsų, ši partija, o tiksliau jos nariai, gali tapti tam tikru de/stabilizuojančiu faktoriumi. Kaip atsitiko ir su Tautos prisikėlimo projektu, DK po rinkimų greičiausiai pradės trupėti, o jos nariai papildys senbuvių gretas. Jų pasiskirstymas gali nulemti naują jėgų balansą ir būsimų koalicijų tvarumą.
Ir penkta, artėjanti Lietuvos pirmininkavimo ES perspektyva bei padidėjęs tarptautinis dėmesys mūsų šaliai gali laikinai sutelkti politinį elitą bendram darbui, bet tuo pačiu atsiras ir papildomų pagundų siaurų partinių interesų propagavimui.
Ateities prognozavimas nėra dėkingas užsiėmimas. Paprastai realybė būna žymiai įdomesnė nei prognozės, todėl mano pamąstymus reiktų priimti su geru žiupsniu druskos.