Štai keletas melagingų ir klaidinančių publikacijoje išsakytų teiginių:

Melagingas teiginys: „Vakcinuoti vaikai, priešingai negu mums peršama, nėra sveikesni už paskiepytus vaikus – viskas yra atvirkščiai“

Vakcinos vaikus apsaugo nuo daugybės jų sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų. Ligų, kurios kadaise pražudydavo arba suluošindavo milijonus vaikų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, poliomielito ar meningokokinės infekcijos. Todėl sukurti saugūs ir efektyvūs skiepai, kurie leidžia vaikams šių rizikų išvengti – niekada neaišku, kokia ligos forma sirgs vaikas, ir kokios ligos pasekmės jam liks visam gyvenimui.

Be to, neskiepyti vaikai kelia riziką ne tik sau – bet ir visuomenei. Dėl to gali sugrįžti ligos, kurios jau seniai užmirštos, ir pakenkti net tiems, kurie buvo seniai pasiskiepiję. Todėl tiesiog, be jokių įrodymų, pasakyti, kad vakcinuoti vaikai yra mažiau sveikesni už nevakcinuotus – neturi jokio pagrindo.

Melaginga žinutė

Melagingas teiginys: „Tarp skiepytų vaikų autizmas pasitaiko 4 kartus dažniau, negu tarp neskiepytų“

Konspiracijos teorija, kad skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės sukelia autizmą nėra nauja. Kartais šios teorijos skleidėjai netgi leidžia sau teigti, kad visi skiepai sukelia autizmą.

Šią konspiracijos teoriją sukūrė britas Andrew Wakefield. Buvo įrodyta, kad jo atliktas tyrimas yra melagingas, juo siekta pasipelnyti (tai yra – parduoti savo kurtą neva visiškai nežalingą vakciną), iš jo atimta daktaro licencija, ir dar buvo teisiamas už smurtą prieš vaikus – nes atliko invazines procedūras, kurių nebuvo būtina atlikti. Nepaisant visų mokslinių duomenų, kad nėra jokio ryšio tarp skiepų ir autizmo, ši sąmokslo teorija vis dar gaji. Šis laisvaslaikrastis.lt įrašas – vienas to pavyzdys.

Melagingas teiginys: „Skiepytiems vaikams mokymosi sutrikimai padidėja 5,2 karto, hiperaktyvumo ir dėmesio trūkumo sutrikimai – daugiau nei 4 kartus, protinis atsilikimas – 3,7 karto, kitos lėtinės ligos – 2,4 karto“

Nenurodyta, iš kur paimti tokie skaičiai. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad vakcinos gali sukelti (o kartu ir apsaugoti) vaikus nuo dėmesio sutrikimų ar hiperaktyvumo. Žurnale „American Academy of Pediatrics“ publikuotos trys didžiulės studijos (kiekvienoje dalyvavo virš 100 tūkst. vaikų), kurių išvados buvo aiškios – tarp vakcinų ir dėmesio sutrikimų, hiperaktyvumo ar pan. sutrikimų nėra jokio ryšio.

Tai, kad vakcinos gali sukelti protinius atsilikimus – dar vienas mitas. Šios spekuliacijos yra susijusios su tuo, kad tikrosios daugelio neurologinių ligų priežastys iš esmės nežinomos. Ryšys tarp skiepų ir rimtų neuropsichiatrinių ligų atsiradimo tikrai yra atsitiktinumas, o ne priežastinis ryšys. Taip galima teigti pagal atliktus kontroliuojamus tyrimų, kurie atmetė ryšį tarp vakcinų ir sunkių neurologinių ligų.

Taip pat, priešingai nei teigiama publikacijoje, dažniausiai lėtinių ligų turintiems vaikams kaip tik rekomenduojama skiepytis, kad būtų išvengta ligų paūmėjimo.

Todėl, remiantis aukščiau išardytais teiginiais, „Melo detektorius“ konstatuoja, kad publikacijoje skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės