Teiginiai

V. Putinas norėjo užbaigti karą Ukrainoje, kuris prasidėjo 2022 m. vasario 24 dieną, jau 2022 metų kovo mėnesį (ČIA).

Verdiktas

Melas. Kaip įrodymas, jog V. Putinas esą turėjo tokį norą, pateikiama informacija, jog pats V. Putinas parodė 2022 m. kovą suderinto Rusijos ir Ukrainos susitarimo projekto kopiją. Šį projektą esą pasirašė ir Ukrainos delegacijos vadovas, tačiau jo parašo ant šio susitarimo nėra. Rusija ir toliau kaltina Ukrainą, kad būtent ši atsisako derybų, nors pati nė kiek nėra linkusi vykdyti Ukrainos keliamų sąlygų.

Melo detektoriaus komentaras

Per susitikimą su Afrikos delegacija Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Afrikos lyderiams parodė 2022 m. kovą suderinto Rusijos ir Ukrainos susitarimo projekto kopiją.

Susitarime yra nuostatų dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir nurodyta, kad Ukraina turi išlaikyti nuolatinį diplomatinį neutralumą. Rusiją esą įsipareigojo išvesti karius iš Kijevo ir Černigovo.

V. Putinas tvirtino, jog Rusija savo susitarimo dalies laikėsi, o kai tai įvyko, „Ukraina Vašingtono nurodymu išmetė šią sutartį į istorijos šiukšlyną“.

„Šio susitarimo projektą parafavo derybų grupės vadovas iš Kijevo – jis po juo padėjo savo parašą. Čia jis yra, jis egzistuoja. Dokumentas vadinasi „Sutartis dėl nuolatinio neutralumo ir saugumo garantijų Ukrainai“, – dėstė V. Putinas.

Ukrainos delegacijos vadovas, frakcijos „Žmonės tarnas“ vadovas Davidas Arakhamia 2022 m. kovą teigė, kad pateikė oficialų pasiūlymą dėl naujos saugumo garantijų sistemos Ukrainai. „Mes primygtinai reikalaujame, kad tai būtų tarptautinė sutartis, kurią pasirašys visos šalys – saugumo garantai, kuri bus ratifikuota, kad nepasikartotų klaida, kuri kadaise buvo Budapešto memorandume. Norime, kad tai būtų veikiantis tarptautinis konkrečių saugumo garantijų Ukrainai mechanizmas“, – pabrėžė jis.

Davidas Arakhamia pažymėjo, kad Ukrainos delegacijos atstovai nepasirašė jokių dokumentų – jie tik išsako Ukrainos pasiūlymus.

Ukraina derybose sutiko, jog gali išlikti neutrali, tačiau turi sulaukti saugumo garantijų iš kitų šalių. Tarp garantų minėtos nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės: JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija.

Kai vyko šios derybos, Rusija išties iš Kijevo ir Černigovo patraukė savo karius ir tai pavadino geros valios gestu, kurio norima parodyti, kad siekiama, jog derybos tęstųsi ir baigtųsi produktyviai.

Tačiau ekspertai įvertino, kad realiai Rusija savo karius iš Kijevo ir Černigovo patraukė todėl, kad ukrainiečiai juos vis tiek būtų išstūmę. Be to, tokiu neva atsitraukimu siekta kitų tikslų. Šios Rusijos pajėgos, kurių galėjo būti iki 40 000, anot „New York Times“ , greičiausiai persigrupuos Baltarusijoje ir Rusijoje. Tad JAV pareigūnai apibūdino Rusijos judėjimą kaip tikėtiną perkėlimą į Rytų Ukrainą, o ne atsitraukimą.

Derybos iš esmės nutrūko 2022 metų pavasarį netrukus po to, kai Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusijos karius žudant civilius keliuose mažuose miestuose aplink Kijevą, pavyzdžiui, Bučoje. Įtarimai buvo pareikšti iškart po to, kai Rusijos kariai pasitraukė iš teritorijų už Ukrainos sostinės ribų, ką Kremlius tuo metu apibūdino kaip „geros valios gestą“. Nuo to laiko Maskva ne kartą neigia įvykdžiusi žiaurumus Ukrainoje.

Ukrainos pozicija dėl derybų su Rusija dar labiau pasikeitė pernai rugsėjį. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 30 d. pranešė, kad Ukraina kreipiasi dėl įstojimo į NATO pagreitinta tvarka. Iki tol vykusiose derybose Ukraina buvo sutikusi likti neutralia, neprisijungti prie jokių karinių aljansų.

Savo kalboje V. Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina yra pasirengusi taikos deryboms su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentu. Ukraina siūlė Rusijai „susitarti dėl sambūvio lygiomis, sąžiningomis, garbingomis ir teisingomis sąlygomis“, tačiau tai neįmanoma su „šiuo Rusijos prezidentu“, – sakė V. Zelenskis. – Esame pasirengę dialogui su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentu”.

Šie V. Zelenskio komentarai paskelbti dar neprasidėjus ceremonijai Kremliuje, kurios metu keturios Ukrainos sritys buvo pripažintos Rusijos Federacijos dalimi.

V. Zelenskis iki šiol kartoja Kijevo poziciją, kokiomis sąlygomis galima derėtis su Rusija. Anot jo, derybos gali prasidėti tik po to, kai Maskva perduos Krymą ir keturis kitus regionus, kuriuos aneksavo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją