Oficialioje organizacijos „Lietuvos krikščioniškasis institutas“ Facebook paskyroje pasidalinta dienraščio „Respublika“ iškarpa, kurioje palyginti praėjusių metų ir šių metų sausio – rugsėjo mėnesio mirtingumo rodikliai. Metus pirmą žvilgsnį į skaičius matyti, jog tokiais duomenimis norėta sumenkinti COVID-19 keliamą pavojų. Pateikti duomenys įvardijami taip: „Be panikos – neveryginė statistika“.
Lietuvos krikščioniškasis institutas taip pat panoro pasidalinti statistika „be panikos“, klausdamas skaitytojų, ar dėl tokio „baisaus“ pavojaus verta rizikuoti sielų išganymu, uždarant bažnyčias per Velykas, o galbūt ir per Kalėdas, ir leisti šalyse siautėti marksistinei revoliucijai. „Revoliucijos vadams to reikia - bet ne dėl rūpesčio mūsų sveikata. O siekiant įtvirtinti pasaulinę marksistinę diktatūrą“, – reziumuoja žinutėje organizacija.
Kai kurie pranešimą pakomentavę skaitytojai teisingai pastebėjo, kad šiandieniniame kontekste tokios statistikos pateikimas netenka aktualumo. Iškarpoje nurodytos mirtys nuo šių metų sausio iki šių metų rugsėjo mėnesio, dar iki šalyje įsisiautėjant antrajai koronaviruso bangai, pasiglemžusiai kur kas daugiau gyvybių. Spalio 30 dienos 10 val. 20 min. duomenimis, koronavirusas Lietuvoje buvo pasiglemžęs 505 gyvybes.
Lietuvos krikščioniškasis institutas „Respublikos“ pateikta statistika pasidalino tik lapkričio 24 dieną, neįspėdamas skaitytojų, kad pateikiami duomenys šiandieninės situacijos neatspindi ir, nors iškarpoje nurodyta, kad statistika – šių metų sausio – rugsėjo mėnesių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šią informaciją pastebėjo ne visi skaitytojai.
Žinutėje taip pat rašoma, kad įvedus karantino apribojimus, tai yra, apribojus kai kurių verslų, taip pat religinių institucijų, veiklą pasaulyje įsisiautėja marksistinė revoliucija, o revoliucijos vadai tokiu būdu siekia įtvirtinti pasaulinę marksistinę diktatūrą. Lietuvos krikščioniškasis institutas nenurodo jokio šaltinio, patvirtinančio tokią informaciją, kurio būti ir negalėtų, nes tokia informacija – viso labo dar viena sąmokslo teorija.
Europos Komisija oficialioje interneto svetainėje pateikia požymius, kurie padeda atpažinti sąmokslo teorijas ir nepasiduoti jų daromai įtakai.
Šių metų spalio mėnesį žurnale „Social Science and Medicine“ pasirodė tyrimas, kuriam atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kovo mėnesio antroje pusėje ir liepą buvo apklausta beveik 2000 respondentų. Tyrimas parodė, kad tiek pandemijos pradžioje, tiek vėliau tikėjimas sąmokslo teorijomis palyginti išliko stabilus. Taip pat tyrėjai priėjo išvados, kad siekiant efektyviai suvaldyti ligos plitimą būtina atsižvelgti į sąmokslo teorijų keliamą žalą, nes įtikėjimas jomis lemia priešinimąsi prevencinėms viruso valdymo ir užkardymo priemonėms, o ateityje, atsiradus masiniam naudojimui tinkamai vakcinai, gali sukelti sunkumų vykdant imunizaciją.
- Šaltiniai
- Conspiracy theories as barriers to controlling the spread of COVID-19 in the U.S.; sciencedirect.com
- COVID-19 Conspiracy Theories Are Spreading Rapidly—and They're a Public Health Risk All Their Own; time.com
- Identifying conspiracy theories; ec.europa.eu
- The CoronaVirusFacts/DatosCoronaVirus Alliance Database; poynter.org
- Svarbiausia informacija apie koronavirusą (COVID-19); koronastop.lrv.lt