Teiginiai
Lietuvos vaikus mokys islamo tikėjimo tam, kad išnyktų viskas, kas lietuviška (ČIA).
Verdiktas
Tiesa, kad atnaujintoje bendrojo ugdymo programoje atsiras musulmonų sunitų tikybos dėstymas kaip pasirenkamasis dorinio ugdymo dalykas, tačiau melas, jog naujo dalyko atsiradimas naikins viską, kas lietuviška ar kaip nors kitaip neigiamai paveiks lietuvių tautinę tapatybę. Visų pirma, vyresni nei 14 m. mokiniai gali patys pasirinkti, kokį dorinio ugdymo dalyką nori mokytis, o už jaunesnius tokį sprendimą gali priimti tėvai arba globėjai, taigi, tikrai ne visi vaikai mokyklose turės mokytis šio dalyko. Be to, musulmonų sunitų religinė bendruomenė yra viena iš 9 tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių.
Melo detektoriaus komentaras
Kovo 21 d. naujienų portale tv3.lt pasirodęs straipsnis apie atnaujinamą bendrojo ugdymo programą Lietuvos mokyklose sudomino ir sukrėtė socialinių tinklų vartotojus. Klaidinančiai informacijai skleisti panaudota portalo socialiniuose tinkluose publikuota žinutė su nuoroda į minėtą publikaciją. Straipsnis pavadintas: „Mokyklose atsiras naujų dalykų: mokiniai mokysis astronomijos, sunitų tikybos, daugiau kalbų“, o komentare šalia nuorodos skelbiama, kad „Atsiras net musulmonų sunitų tikyba“. Tiesa, socialinių tinklų vartotojų išplatintame pranešime matoma kitokia nuotrauka, nei šiuo metu pateikiama tv3.lt portale. Pastarajame titulinei nuotraukai panaudotas atvaizdas iš pamokos klasėje, o socialiniuose tinkluose išplatintoje žinutėje matyti besimeldžiančio musulmono nuotrauka.
Žinia apie papildomus dalykus mokyklose sutikta nepalankiai – kaltinant „landsberginius“ ir tvirtinant esą sunitų tikybos atsiradimu siekiama sunaikinti Lietuvą ir išnaikinti lietuviškumą.
Nors naujiena apie naujais dalykais papildytą bendrojo ugdymo programą yra teisinga, tačiau nepateikus papildomo konteksto tokios žinutės socialiniuose tinkluose gali suklaidinti.
„Melo detektorius“ susisiekė su Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento laikinąja direktoriaus pavaduotoja Saule Vingeliene, kuri pasidalino Švietimo įstatymo 31 straipsniu (ČIA), kuriuo reglamentuota teisė mokytis tikybos. Jame nurodoma, kad dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis, o tikyba yra pasirenkama. Jaunesniems negu 14 metų mokiniams tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos tikybos arba etikos dalyką parenka tėvai, globėjai arba vaiką globojanti institucija, o vyresni nei 14 metų mokiniai šį dalyką gali pasirinkti patys.
Be to, dorinio ugdymo dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais prieš tai pateikus tėvų arba globėjų prašymą.
Kaip paaiškino S. Vingelienė, šiuo metu vaikai mokyklose gali rinktis iš katalikų, ortodoksų (stačiatikių), evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, karaimų ir judėjų tikybos, o atnaujinus bendrąsias programas prie šių dalykų bus pridėta ir musulmonų sunitų tikyba, kurios programa Lietuvoje parengta pirmą kartą.
Socialiniuose tinkluose išplatintose žinutėse nenurodoma, kad mokiniai arba jų tėvai ir globėjai galės pasirinkti norimą tikybos dalyką iš 7 skirtingų tikybų, todėl ją pamačiusiems žmonėms gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad visi Lietuvos mokyklose besimokantys vaikai turės mokytis musulmonų sunitų tikybą, nors tai nėra tiesa. Šis dalykas bus dėstomas tik tada jei klasėse atsiras jį pasirinkusių mokinių.
Be to, socialinių tinklų žinutėse musulmonų sunitų tikybos atsiradimas mokyklos programoje siejamas su lietuviškumo naikinimu, tačiau atsiradus naujam dalykui iš jos nebus pašalinti su Lietuva ar Lietuvoje išpažįstamomis religijomis susiję dalykai, taigi, tokie teiginiai yra melagingi.
Be to, klaidingas pats teiginys, kad musulmonų sunitų tikėjimas yra nelietuviškas ir svetimas, nes ši religinė bendruomenė Lietuvoje pripažįstama tradicine. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (ČIA) nurodoma, kad „Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.“
2021 m. duomenimis musulmonų sunitų tikėjimui Lietuvoje save priskyrė 2165 gyventojai (ČIA).
- Šaltiniai
- Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento laikinosios direktoriaus pavaduotojaus Saulės Vingelienės komentaras, gautas elektroniniu paštu 2023.03.30
- Lietuvos religijos
- Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas
- Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
- 2021 m. gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas
