Xi Jinpingo lėktuvas Prancūzijoje nusileido sekmadienį, ir, nors pompastikos bei ceremonijų šešias dienas truksiančiame ture po Europą galimai ir netrūks, požiūris į Kiniją nuo pastarojo prezidento apsilankymo pasikeitė drastiškai.
Vien pastarosiomis savaitėmis Europos Sąjunga pradėjo naujų tyrimų dėl Kinijos vėjo turbinų ir medicininės prekybos, o tiriant subsidijų klausimą atliktos kratos Kinijos saugumo įrangos gamintojo „Nuctech“ biure. Vokietija ir Jungtinė Karalystė pastaruoju metu taip pat sulaikė ar pateikė kaltinimų mažiausiai šešiems asmenims dėl galimo šnipinėjimo ir kitų su Kinija susijusių nusikaltimų.
Kovą Italija oficialiai pasitraukė iš „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos“, o tai reiškia, kad Kinija neteko vienintelės G7 valstybės narės.
O fone ir toliau auga ekonominės nuoskaudos, dėl kurių Europos Sąjunga ruošiasi potencialiam prekybos konfliktui su Kinija – kur dar didėjantis nerimas dėl globalių Pekino ambicijų ir įtakos, kurį kelia stiprėjantys Kinijos santykiai su Rusija.
„Kinija yra ne kas kita, o daugialypė grėsmė daugumai Europos sostinių. Žinoma, ir pati Europa susiskaldžiusi, kaip reikėtų tvarkytis su nerimu dėl Kinijos tiek ekonomikos, tiek saugumo sferose“, – sako Noah Barkinas iš Vokietijos Marshallo fondo idėjų kalvės.
Xi Jinpingo kelionė po Europą – su stotelėmis Prancūzijoje, Serbijoje ir Vengrijoje – yra puiki galimybė perkalbėti kritikus. Ir ne tik: parodyti, jog, net ir požiūriui kai kuriose Europos šalyse radikalėjant, yra tokių, kurie Kiniją sutinka išskėstomis rankomis, rašo CNN.
Pekinas labai norėtų, kad Europa neberūstautų dėl įtariamų prekybos manipuliacijų – šalies ekonomikai dabar tikrai ne pats palankiausias metas. Be to, jis norėtų, kad Europa pernelyg nepriartėtų prie Jungtinių Valstijų (kur nežinia kaip baigsis prezidento rinkimai).
Vargu, ar aršiausi Kinijos kritikai ims ir pakeis savo nuomonę, nebent Xi Jinpingas ims ir pasiūlys kažkokių solidžių netikėtų nuolaidų. Greičiau jau jo vizitas tik dar padidins susiskaldymą – ir ne tik Europos ir Kinijos, bet ir senojo žemyno viduje, nors tam tikra prasme, anot analitikų, Kinijai tai gali būti netgi naudinga.
O savo diplomatinę misiją Xi Jinpingas pradėjo nuo vienos iš savo aršiausių kritikių. Pirmadienį jis susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Pastaroji, nerimaudama, kaip apsaugoti svarbiausias šalies technologijas, inicijavo pastangas sumažinti Kinijos tiekimo grandinių keliamas rizijas ir vadovauja didelio masto antisubsidijų tyrimui, susijusiam su kiniškų elektros automobilių antplūdžiu Europoje.
Anksčiau šiais metais pati Kinija pradėjo tyrimą dėl Europos Sąjungos importuojamo stipriojo alkoholio kainų. Šis žingsnis gali suduoti skaudų smūgį Prancūzijos konjako sektoriui, o ekspertai jį interpretuoja kaip atpildą už Europos Sąjungos tyrimą.
Susitikimų metu Xi Jinpingas greičiausiai bandys įpiršti Pekino žinutę, esą, Europai atsiriboti nuo tariamų Kinijos rizikų yra pavojinga, ir bandys nutildyti Europos susirūpinimą dėl Kinijos gamybos pertekliaus bei subsidijų, bandydamas atkreipti dėmesį į kinų elektrinių automobilių vaidmenį tiek Europos, tiek viso pasaulio pastangoms mažinti iškastinio kuro naudojimą, spėjo CNN. Tik tokios kalbos, jeigu jų nelydės apčiuopiami prekybos ir abipusiai rinkos prieigos įsipareigojimai, greičiausiai tikrai neprivers U. von der Leyen persigalvoti – iki Europos Parlamento rinkimų birželį laiko liko nedaug, o Komisijos pirmininkė iki tol nori išspręsti esminius su prekyba susijusius klausimus.
Per susitikimus taip pat svarbi karo Ukrainoje tema. Nepaisant nuolatinių raginimų Xi Jinpingui pasinaudoti savo ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atrodo, kad Pekinas mažai ką padarė, kad paskatintų Kremlių nutraukti karą prieš Ukrainą.
Xi Jinpingas per susitikimus su Europos lyderiais nesutiko su kaltinimais, kad jo šalis remia Rusijos karą Ukrainoje. „Kinija nėra nei krizės kūrėja, nei jos šalis ar dalyvė. Tačiau mes taip pat nesame stebėtojai, mes visada aktyviai prisidėjome prie taikos“, – sakė Kinijos vadovas per spaudos konferenciją pirmadienį.
ES Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pirmadienį pasakė esanti įsitikinusi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas padės sumažinti dėl Rusijos grasinimų panaudoti branduolinį ginklą susidariusią įtampą.
„Prezidentas Xi vaidiną svarbų vaidmenį deeskaluojant neatsakingus Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu“, – po Paryžiuje įvykusio susitikimo su Xi ir Prancūzijos prezidentu E. Macronu pasakė ji.
„Esu įsitikinusi, kad prezidentas Xi tą darys ir toliau, turint omenyje tebesitęsiančius Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą“, – pridūrė ji, kalbėdama praėjus vos kelioms valandoms po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas davė įsakymą pradėti branduolines pratybas, kuriose dalyvaus netoli Ukrainos dislokuoti kariai.
Pirmąją derybų su Prancūzijos prezidentu E. Macronu ir Europos Komisijos pirmininke dieną Paryžiuje daugiausia dėmesio buvo skirta prekybos politikai ir Ukrainai. Antradienį suplanuotas asmeniškesnis vizito aspektas – Xi Jinpingas ir E. Macronas lankėsi Col du Tourmalet, vienoje aukščiausių asfaltuotų kalnų perėjų Pirėnų kalnuose.
Iš Prancūzijos Xi Jinpingas keliauja į Belgradą, ten bus Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus svečias. Balkanų šalis palaiko šiltus santykius su Kinija, ši ten investuoja į infrastruktūros projektus ir pramonės objektus.
Prieš vizitą Serbijoje Xi Jinpingas antradienį sukritikavo NATO dėl „įžūlaus“ Kinijos ambasados Jugoslavijoje subombardavimo 1999 metais ir perspėjo, kad Pekinas „niekada neleis pasikartoti tokiai tragiškai istorijai“.
Xi rašė Serbijos dienraštyje „Politika“ prieš vizitą į Serbijos sostinę Belgradą, kuris vėliau antradienį taps kita jo pirmojo vizito Europoje po COVID-19 pandemijos stotele.
Jo vizitas sutampa su karinio aljanso bombardavimo, dėl kurio kalta Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) žemėlapių sudarymo klaida ir kurio metu žuvo trys žmonės, 25-osiomis metinėmis.
„Prieš 25 metus šią dieną NATO įžūliai subombardavo Kinijos ambasadą Jugoslavijoje ir nužudė tris kinų žurnalistus, – Xi rašė laikraštyje „Politika“. – To niekada neturėtume pamiršti. Kinijos žmonės brangina taiką, bet mes niekada neleisime, kad tokia tragiška istorija pasikartotų.“
Jis taip pat pasveikino „plieno tvirtumo draugystę“ tarp Kinijos ir Serbijos, kuri, pasak jo, buvo „nukaldinta mūsų tėvynainių krauju“.
Xi į Belgradą turėtų atvykti antradienio vakarą po valstybinio vizito Prancūzijoje, kurio metu su prezidentu Emmanueliu Macronu vyko kartais audringi pokalbiai įvairiomis temomis, įskaitant karą Ukrainoje.
Kitos dvi jo vizito stotelės Europoje – Serbija ir Vengrija – laikomos vienomis palankiausiai Maskvos atžvilgiu nusiteikusių Europos šalių.
Kinija į Serbiją ir kaimynines Balkanų šalis yra įliejusi milijardus, ypač į kasybos ir gamybos sektorius, o pernai Pekinas ir Belgradas pasirašė laisvosios prekybos susitarimą.
Analitikai teigia, kad per susitikimus Serbijoje ir Vengrijoje ginčų tikriausiai bus mažiau. „Belgrade ir Budapešte Xi nereikės klausytis kritikos, kurią jis girdi kitose Europos sostinėse“, – CNN sakė N. Barkinas iš Vokietijos Marshallo fondo idėjų kalvės. – Šių šalių lyderiai džiaugiasi Kinijos investicijomis ir nemato problemos stiprėjančiuose Kinijos ryšiuose su Rusija.“
