Pagal pirmąjį scenarijų, leidinio teigimu, Prancūzija galėtų statyti ginklų gamybos ir aptarnavimo gamyklas. Tačiau problema ta, kad draudimo bendrovės už tokių gamyklų statybas gali pareikalauti pernelyg didelių įmokų, todėl šis scenarijus mažai tikėtinas.
Pagal antrąjį scenarijų Prancūzija apmokytų Ukrainos karius ir dalyvautų išminavimo operacijose. „Le Figaro“ priminė, kad Prancūzijos kariuomenė jau apmoko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius Prancūzijoje ir Lenkijoje. Dabar pagal šį scenarijų tas pats vyktų ir Ukrainos teritorijoje. Leidinys pažymi, kad pastarasis scenarijus yra pats realiausias.
Trečiasis scenarijus numato, kad Prancūzijos kariai dalyvautų Odesos gynyboje. Pasak „Le Monde“, E. Macronas baiminasi, kad Rusijai užėmus Odesos uostą, karas persimestų į Moldovą. Laikraštis rašo, kad šis scenarijus yra įmanomas, tačiau kelia Prancūzijai tam tikrą riziką.
Pagal ketvirtąjį scenarijų Prancūzijos pajėgos sukurtų Ukrainoje buferines zonas, kad padėtų ukrainiečių kariams. „Neatmestina, kad jos pasirodytų išlaisvintose zonose, pavyzdžiui, prie Baltarusijos sienos, Chersone ar Charkive. Tokiu būdu tai pasiųstų rusams ženklą susilaikyti nuo tolesnio žengimo pirmyn. Be to, jos galėtų saugoti civilių gyventojų rajonus, į kuriuos nuolat taikosi Rusijos kariuomenė“, – aiškino Paryžiaus „Sciences Po“ universiteto dėstytojas Nicolas Tenzeris.
Penktasis scenarijus, kurį žurnalistai laiko mažiausiai tikėtinu, numato, jog Prancūzijos kariai dalyvautų „apkasų susirėmimuose“. Tačiau scenarijus, pagal kurį Prancūzijos kariai stotų į mūšius su Rusijos kariuomene, prilygtų „karo paskelbimui“, rašo laikraštis.
Neseniai E. Macronas davė interviu Prancūzijos televizijai, per kurį išsamiai paaiškino savo politiką karo Ukrainoje atžvilgiu. Jis įspėjo, kad jei Rusija laimės, ji Ukrainoje nesustos, ir pabrėžė, jog sąjungininkės neturėtų riboti paramos Ukrainai.
E. Macronas sakė, kad žemyno saugumui „gresia pavojus“, vadino karą „egzistenciniu Europai ir Prancūzijai“ bei pabrėžė, kad Rusijos pergalė Ukrainoje „sumažins Europos patikimumą iki nulio“.
E. Macronas taip pat įspėjo sąjungininkes neriboti pagalbos Ukrainai. Jis sakė, kad nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį pradžios „mūsų žodyne buvo per daug ribų“. Visi, kas brėžia „ribas“ teikiant pagalbą Ukrainai, „renkasi pralaimėjimą“.
Pasak E. Macrono, sausumos pajėgų siuntimas dabar nėra darbotvarkėje, bet Europa turi palikti atviras „visas galimybes“, jei karas išplistų. „Jei Rusija laimės, prancūzų gyvenimas pasikeis, mes nebeturėsime saugumo Europoje“, - sakė jis.
E. Macronas pripažino, kad derybos turės vykti ateityje, kai baigsis karas, bet pabrėžė, kad taika nereiškia Ukrainos „kapituliacijos“.
„Jeigu padėtis pablogėtų, būsime pasirengę“ užkirsti kelią Rusijos pergalei, sakė E. Macronas, bet pridūrė, kad jo šalis „niekada nesiims pulti“ šiame kare. „Mes niekada nesiimsime iniciatyvos“, – sakė jis.
Pripažinęs, kad pastaraisiais metais jis bene daugiausiai valandų nei bet kuris kitas svarbus lyderis skyrė pokalbiams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, E. Macronas sakė, kad Kremliaus vadovu negalima pasitikėti, nes jis nepaiso jokių ribų ir įsipareigojimų.
Praėjusį mėnesį E. Macronas sukėlė šoką Europoje, kai neatmetė galimybės pasiųsti į Ukrainą sausumos karius. Jam nepritarė ne tik daugelis sąjungininkių, bet ir dauguma prancūzų. Dienraščio „Le Figaro“ apklausa parodė, jog 68 proc. nepalaiko tokios galimybės.
