Žurnalistai aptaria naujausias palydovines nuotraukas, kurias padarė bendrovė „Planet Labs“. Remiantis jų duomenimis, nebeliko kone trečdalio visų palapinių – iš 273 stovi vos 101.
Pirmąsias demontuoti pradėta dar rugpjūčio 1 dieną, o rugpjūčio 14 dieną darytoje palydovinėje nuotraukoje matoma, kad išrinkimo darbai vyksta ir toliau.
Rugpjūčio 23 dieną darytoje nuotraukoje matoma, kad iš 129 šiaurinėje bazės dalyje buvusių palapinių nebeliko 65, vakarinėje – 27 iš 64, o centrinėje – beveik devynių iš 80. Kalbant apie karinę techniką, jos liko mažiau, bet tas sumažėjimas nėra drastiškas.
„Jeigu skaičiuotume, kad kiekvienoje palapinėje telpa beveik 20 samdinių, tai galima sakyti, kad teritoriją Celės kaime galėjo palikti beveik 2020 vagnerovcų iš 5000 ten buvusių“, – rašo leidinys.
Kur galėjo būti išvežtos tos palapinės ir ar „Wagner“ samdiniai paliko Baltarusijos teritoriją, nežinoma. Žurnalistai naujų panašių karinių bazių kituose poligonuose nepastebi, tačiau neatmeta galimybės, kad jie gali būti perkelti į kitas šalies teritorijas.
J. Prigožino žūties išvakarėse Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras skelbė, kad dalis „Wagner“ samdinių bando palikti Baltarusiją. Baltarusijos pogrindžio atstovai esą skelbė, kad šioje šalyje trečiadienio vakarą vyko dalies „Wagner“ stovyklų uždarymas. Manoma, kad samdinių transporto priemonės juda link Rusijos sienos, o Baltarusijos specialiosios tarnybos bando jiems sukliudyti išvykti, skelbė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.
Be to, stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“ pranešė, kad trečiadienio vakarą Mačiuliščių aerodrome (Minsko srityje) nusileido Rusijos karinis transporto lėktuvas Il-76. Prieš tai toks lėktuvas ten leidosi tik prieš mėnesį.
Ketvirtadienį „Belaruski Hajun“ grupė teigė nematanti ženklų, kad samdiniai bandytų trauktis iš bazės Celės kaime.
Britų žvalgyba anksčiau šį mėnesį skelbė, kad, tikėtina, jog Rusija nebefinansuoja „Wagner“ grupuotės.
Socialinėje platformoje „X“ paskelbtame pranešime tada teigta, kad grupė „Wagner“ veikiausiai juda mažėjimo ir pertvarkos proceso link, daugiausia tam, kad esant finansiniam sunkmečiui būtų sutaupytos išlaidos kovotojų atlyginimams.
„Nuo 2023 m. birželį surengto nesėkmingo maišto Rusijos valstybė ėmėsi veiksmų prieš kai kuriuos kitus „Wagner“ savininko J. Prigožino verslo interesus. Yra reali galimybė, kad Kremlius nebefinansuoja grupės“, – sakoma pranešime.
Pabrėžta, kad jei Rusijos valstybė nebemoka grupei „Wagner“, antras labiausiai tikėtinas mokėtojas yra Baltarusijos valdžia. „Vis dėlto didelės pajėgos būtų reikšmingas ir potencialiai nepageidaujamas kuklių Baltarusijos išteklių eikvojimas“, – teigiama suvestinėje.
Anksčiau britų žvalgyba pranešė, kad Rusijos privačios bendrovės „Wagner“ samdiniai greičiausiai kaip instruktoriai dalyvauja pratybose Baltarusijoje prie Lenkijos ir Lietuvos sienos.
