„Per savo prezidentavimo metus Vladimiras Putinas visiškai nutolino vietos rinkimų sistemą nuo teisėtumo, – teigė Čikagos universiteto Rusijos istorijos profesorė Faith Hillis. – Prilyginčiau juos rinkimams ir referendumui Sovietų Sąjungoje.“
Daugumoje Vakarų regionų regioniniai rinkimai yra tautos politinis pulsas, rašo ibtimes.com. Išaiškėja žmonių rūpesčiai, o rinkimai gali nušviesti tendencijas nacionaliniuose rinkimuose. O Rusijoje, kur V. Putinas geležiniame kumštyje laiko žiniasklaidą, nepaisant didėjančio nesutarimo dėl Europos šalių ir JAV įvestų sankcijų, regioniniai rinkimai tėra farsas, teigia rusų politikos komentatoriai ir istorikai.
Regioniniai rinkimai nuo seno užėmė simbolinę vietą Rusijos politikoje. Šalis didelė, tad regioninės vyriausybės buvo įtakingos. Sukūrus Sovietų Sąjungą, vėliau atėjus į valdžią V. Putinui, centrinė šalies valdžia žymiai sustiprėjo. 2014 m. Rusijos prezidentas atšaukė visų gubernatorių rinkimus, argumentuodamas tuo, kad stiprios centralizuotos valdžios, esant teroro išpuolių grėsmei. Rinkimai buvo surengti liepą.
Regioniniai rinkimai sukurti tam, kad Putino partija praktiškai neturėtų konkurencijos. Visi kandidatai gavo Kremliaus pritarimą, dauguma buvo paskirti į postus, o paskui dalyvavo pakartotinai perrenkant. Kitų partijų kandidatams reikėjo pateikti didelį skaičių balsuotojų parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.
Kai kuriems opozicijos lyderiams buvo pateikti kaltinimai dėl suklastotų parašų, o paskui juos uždarė į kalėjimą (radus subtilių pretekstų), kad būtų išvengta nuomonių išsiskyrimo. Į kalėjimą pateko ir vienos didžiausių opozicinių partijų Rusijoje lyderis Aleksejus Navalnas.
Politikos apžvalgininkas Aleksandras Kiniovas įsitikinęs, kad šiais laikais Rusijoje nėra realios politinės konkurencijos. Jo teigimu, vienintelis politinių permainų katalizatorius būtų visuotinis badas.
Beje, vasarą V. Putinas nurodė teatrališkai sunaikinti kelias tonas nelegaliai importuotų maisto produktų. Draudimas buvo įvestas reaguojant į Europos ir JAV Rusijai pritaikytas sankcijas.
Daugiau nei 22 mln. rusų, arba 15 proc., gyvena žemiau skurdo ribos, tad daugelį papiktino viešas maisto sunaikinimas.
Kaip teigė F. Hillis, vidurinioji ir aukštesnio klasė Rusijoje toliau remia V. Putiną, nepaisant neigiamų sankcijų padarinių, nes agresyvus prezidento požiūris į tarptautinius santykius jiems suteikė progą vėl pajusti nacionalinį pasididžiavimą.
