Neįpareigojančiame balsavime Ukraina sulaukė tvirtos paramos: 141 iš 193 JT narių balsavo už, 7 – prieš, o 32 susilaikė.
Vos šešios šalys išreiškė palaikymą Rusijai: Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja, Eritrėja, Nikaragva ir Malis balsavo prieš rezoliuciją.
Tarp susilaikiusiųjų – Kinija, Indija, Armėnija, Kazachstanas ir Pietų Afrika.
Pirmųjų žiauraus karo metinių išvakarėse parama Kyjivui mažai kuo skyrėsi nuo praėjusių metų spalio mėnesio, kai 143 šalys balsavo už tai, kad būtų pasmerkta Rusijos paskelbta keturių Ukrainos regionų aneksija.
„Šiandien Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ką tik labai aiškiai pasakė, – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Šis balsavimas rodo, kad tarptautinė bendruomenė palaiko Ukrainą“.
Prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas balsavimą pavadino „ryžtingu raginimu siekti visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje pagal JT Chartijos principus“.
Balsavimas įvyko po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino tarptautinę bendruomenę rinktis „tarp gėrio ir blogio“.
Jis atmetė mintį, kad Kyjivą remia tik Vakarai – ES, JAV ir jų pagrindinės sąjungininkės.
„Balsavimas paneigia argumentą, kad pasaulio Pietūs nepalaiko Ukrainos, nes šiandien už ją balsavo daug Lotynų Amerikai, Afrikai, Azijai atstovaujančių šalių, – sakė D. Kuleba. – Parama yra daug platesnė, ir ji toliau tik stiprės ir tvirtės“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas išreiškė padėką visiems, kurie „neišprovokuotos Rusijos agresijos metinių proga gynė Ukrainą“. „Pasaulis supranta, kieno pusėje yra tiesa“, – sakė jis.
„Imperialistinis planas“
Rezoliucijoje dar kartą patvirtinta parama Ukrainos „suverenitetui“ ir „teritoriniam vientisumui“, atmetant bet kokias Rusijos pretenzijas į jos okupuotas šalies dalis.
Joje taip pat reikalaujama, kad „Rusijos Federacija nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, ir raginama „nutraukti karo veiksmus“.
Balsavimas parodė, kad po 12 mėnesių trukusio karo Maskva tebėra izoliuota pasaulinėje arenoje. Jai pritarė tik šešios valstybės – Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja, Malis, Nikaragva ir Eritrėja.
„Kitais metais neturėtume susitikti čia, kad paminėtume antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – per debatus sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Jošimasa Hajašis.
„Rusija gali ir turi sustoti, rytoj, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna. – Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis atspindi despotišką, imperialistinį planą ir neigia sienų egzistavimą“.
Tačiau Rusija atmetė rezoliuciją, o jos atstovas JT Vasilijus Nebenzia pavadino Ukrainą „neonacių“ šalimi ir apkaltino Vakarus, kad šie, norėdami nugalėti Rusiją, aukoja šalį ir besivystantį pasaulį. „Jie pasirengę visą pasaulį panardinti į karo bedugnę“, kad išlaikytų savo „hegemoniją“, sakė V. Nebenzia.
Kinija ir Indija susilaikė
Balsavimas parodė, kad Kinija ir Indija nebuvo nusiteikusios atvirai pasmerkti Rusijos invaziją, nors abi kritikavo Maskvos grasinimus kare panaudoti branduolinius ginklus.
Prieš balsavimą Kinijos atstovo JT pavaduotojas Dai Bing laikėsi neutralios pozicijos, ragindamas abi puses nutraukti kovą ir pradėti taikos derybas. „Mes remiame Rusijos ir Ukrainos judėjimą viena kitos link, kuo greičiau atnaujinant tiesioginį dialogą“, – sakė jis.
Vis dėlto jis taip pat pritarė vienam iš Rusijos invazijos pateisinimų – esą jos pačios saugumui grėsmę kelia Ukrainos polinkis į Vakarų Europą ir NATO.
Pasak jo, bet kokiame susitarime turėtų būti „deramai atsižvelgta į... pagrįstus visų šalių saugumo interesus, taip tinkamai patenkinant jų teisėtus saugumo siekius“.
