Partija taip pat tvirtino, jog duomenys rodo, kad nėra bendro sutarimo, jog klimato kaita yra žmonijos veiklos rezultatas.

„Jie yra mūsų pagrindiniai konkurentai. Žiūrime į juos rimtai“, – sakė Joergas Meuthenas. Šis politikas buvo įrašytas pirmuoju numeriu AfD kandidatų į Europos Parlamento narius sąraše.

Žalieji sekmadienį surinko kiek daugiau nei 20 proc. balsų – dvigubai daugiausi nei per ankstesnius EP rinkimus prieš penkerius metus – ir užėmė antrą vietą po kancelrės Angelos Merkel centro dešiniojo aljanso.

Tuo tarpu AfD, vaizduojanti save dyzelinių automobilių savininkų ir anglių kasyklų gynėja, gavo tik 11 proc. rinkėjų balsų, ir tai yra prastesnis jos rezultatas už pasirodymą 2017 metais vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose.

Pirmadienį J. Meuthenas išjuokė žaliuosius, pavadinęs juos „triušiais, kurių šuoliai vis trumpės, nes kažkuriuo metu jiems teks susidurti su sukrečiančiu išbandymu“.

„Jie nėra gamtosaugininkai. Tai, ką jie daro su savo vėjo energijos technologija ir panašiais dalykais, yra akivaizdus gamtos naikinimas“, – kalbėjo jis.

Politikas taip pat pažėrė kritikos visiems, vadinantiems jo partiją klimato kaitos neigėja. Anot jo, AfD nesiekia paneigti fakto, kad klimato kaita yra žmonijos veiklos rezultatas, o tik abejoja duomenimis, kurie neįrodyti“.

„Sakau, kad turime abejonių, ir norėčiau, kad vadinamoji klimato politika būtų atvira abejonėms, būtų leidžiama didesnė paklaida“, – kalbėjo jis.

2015 metais pasirašyta Paryžiaus klimato sutartis ragina siekti, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. ES įsipareigojo iki 2030 metų 40 proc. sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Visgi daugelis mokslininkų ir klimato aktyvistų įspėja, kad planetos laukia katastrofiškų padarinių turėsiantis atšilimas, jei turtingos išsivysčiusios pramonės šalys nesiims ambicingesnių žingsnių taršai sumažinti.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija spalį įspėjo, kad jei išliks dabartinės tendencijos, iki šimtmečio pabaigos temperatūra padidės dar 3 ar 4 laipsniais.