Kas gi tie išrinktieji? Ogi dešimtojo dešimtmečio viduryje aukštą postą Sankt Peterburgo administracijoje užėmęs Vladimiras Putinas ir visas būrys įtakingų jo draugų. Vienas iš jų – Viktoras Zubkovas, tuo metu ėjęs Sankt Peterburge veikiančio mokesčių ministerijos padalinio vadovo pareigas, o vėliau užėmęs Rusijos ministro pirmininko postą ir, kas ne mažiau svarbu, tapęs „Gazporm“ valdybos pirmininku. Būtent V. Zubkovas aprūpino reikalingais dokumentais būsimus bendrijos „Ozero“ narius.
Svarbiausias vaidmuo steigiant bendriją, be abejo, tenka V. Putinui. Kaip rašoma laikraščio straipsnyje, ten jis padėjo pamatus, ant kurių augo ne tik jo valdžia, bet ir turtas. Grįžęs iš Rytų Vokietijos jis gavo sklypą, kuriame iš pradžių pasistatė nedidelį namelį, o vėliau jau solidesnį – mūrinį.
Laikraščio „Bild“ korespondentui teko pabuvoti sodų bendrijoje ir pabendrauti su netoli gyvenančia 64-erių metų Vera Špožnikova. Ji pažinojo visus bendrijos „Ozero“ teritorijoje esančių namų savininkus, įskaitant ir V. Putiną. „Čia užaugo jų dukterys. Dabar jau niekas nebeatvažiuoja“, – pasakoja moteris. Pasak jos, kiti dar retkarčiais leidžia čia laiką, kartais atvažiuoja automobiliais, o būna, kad ir sraigtasparniu atskrenda. Pavyzdžiui, Vladimiro Jakunino sodyboje įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.
V. Jakuninas – priklauso V. Putinui artimiausių žmonių ratui. Iki pernai metų gruodžio mėnesio jis vadovavo Rusijos geležinkelių įmonei „Rossiyskie zheleznye dorogi“. Vėliau nepavyko išvengti įvairiausių skandalų, po kurių V. Jakuninui teko palikti postą. Ką ir kalbėti – juk buvo paskelbta informacija, kad didžiulius nuostolius patiriančios valstybinės įmonės vadovas yra milijardierius, kuriam priklauso prabangi vila, o jo sūnus nebenori būti Rusijos piliečiu ir pateikė prašymą suteikti Didžiosios Britanijos pilietybę.
„Bild“ straipsnio autoriai pastebi, kad V. Jakuninas buvo laikomas tuo asmeniu, kuris V. Putino pavedimu atitinkamai pasinaudoja turimais ryšiais Vakarų ir Pietų Europoje, pavyzdžiui, su buvusiu Vokietijos politiku Matthiasu Platzecku, buvusiu generolu Haraldu Kujatu, taip pat su dešiniaisiais radikalais ir sąmokslo teorijos šalininkais Vakaruose.
Kaip pasakoja V. Špožnikova, V. Jakunino ir V. Putino sklypai sodų bendrijoje yra vienas šalia kito. Pagyvenusi moteris V. Putiną laiko maloniu žmogumi ir rūpestingu šalies vadovu. Ji, kaip pati tvirtina, nė neįtaria, kad bendriją „Ozero“ saugo vienam iš nusikalstamojo pasaulio autoritetų pavaldi įmonė. „Čia mums gerai: juk ir mus saugo“, – pastebi moteris.
Kaip aiškina buvęs svarbių bylų tardytojas Andrejus Zykovas, „Ozero“ jau iš pat pradžių buvo toks susivienijimas, į kurį susibūrė savo galia tvarkant asmeninius reikalus besinaudojantys asmenys. (1999-ųjų metų birželį su penkiais kolegomis iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros A. Zykovas pradėjo tyrimą, susijusį su Sankt Peterburge vykdomu stambaus masto biudžeto grobstymu, į kurį buvo įsivėlę ir aukštas pareigas miesto administracijoje užimantys asmenys. Byla Nr. 144128 netrukus gavo Putino bylos pavadinimą. Anot A. Zykovo, labai greitai buvo išsiaiškinta apie neįtikėtino masto korupciją, biudžeto lėšų pasisavinimą ir neteisėtą didžiulį pelną atnešantį verslą. Kai tik V. Putinas tapo prezidentu, byla buvo nutraukta ir tyrimas sustabdytas.)
„Vienas iš bendrijos „Ozero“ ypatumų – bendra sąskaita, kuria bet kuris steigėjas galėjo bet kada pasinaudoti. Tas pats galiojo ir V. Putinui. Niekas kitas tų lėšų nekontroliavo“, – pasakoja A. Zykovas „Bild“ korespondentui. Tai buvo efektyviausias pinigų plovimo būdas nuslepiant turimą turtą.
„Tokia sistema egzistuoja iki šiol. Čia ir yra V. Putino mafijos ištakos“, – įsitikinęs A. Zykovas.
A. Zykovui pavyko šį tą išsiaiškinti apie korporaciją „Dvadtsatyi trest“ (Dvidešimtasis trestas). Tai V. Putino ir tuometinio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako įkurta korporacija, kurios paskirtis – gauti lėšas iš biudžeto. Šiomis lėšomis buvo planuojama pasinaudoti gelbėjant nuo žlugimo į krizės girnas patekusias įmones. Visgi, kaip išsiaiškino bylos tyrėjai, korporacija „Dvadtsatyy trest“ buvo staiga privatizuota, o milijardinės sumos – pasisavintos. A. Zykovas išsiaiškino, kad 1993-aisiais metais korporacija „Dvadtsatyy trest“ pateikė suomių statybos įmonei užsakymą pastatyti V. Putinui namą, be to, dar keturis namus. Bendra užsakymo suma – apie 130 tūkst. eurų. Namas buvo pastatytas tik būsimajam prezidentui. „Už kitus namus sumokėti pinigai negrąžinti. Argi tai ne pinigų plovimo pavyzdys?“ – klausia A. Zykovas.
Kalbama, kad šiuo metu V. Putino turimo turto vertė galėtų būti nuo 35 iki 180 mlrd. eurų. Kokie būtent nekilnojamojo turto objektai priklauso prezidentui, neaišku. Galbūt tai rūmai prie Sočio, nekilnojamasis turtas Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Tiriant Tambovo nusikalstamos grupuotės vadovui Genadijui Petrovui pateiktus kaltinimus buvo atrasti dokumentai, susiję su V. Putino vila Ispanijos uostamiestyje Alikantėje. Ispanijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad G. Petrovas valdė dalį V. Putinui priklausančio turto.
Pasak. A. Zykovo, G. Petrovas buvo dažnas V. Putino svečias, lankydavęsis ir V. Putino darbo kabinete Sankt Peterburge, ir bendrijai „Ozero“ priklausančioje sodyboje.
„Bild“ publikacijos autoriai pastebi, kad V. Putino ir V. Jakunino kaimynystėje apsigyveno Vladimiras Smirnovas – verslininkas ir mokslininkas iš Sankt Peterburgo. Šio miesto merijoje buvo sudaroma stebėtinai daug sutarčių su 1990-aisiais metais įkurtomis statybos įmonėmis, įskaitant ir partnerius iš Vokietijos.
Netoliese apsigyveno ir bankininkas Jurijus Kovalčiukas, broliai Sergejus ir Andrejus Fursenko, taip pat Viktoras Miačinas. Visi jie tapo banko „Rossiya“ akcininkais. Kol V. Putinas kopė karjeros laiptais Sankt Peterburge, būtent čia ir buvo sukoncentruota banko „Rossiya“ veikla. Kai V. Putinas persikėlė į Maskvą, išsiplėtė ir banko veikla. Šiandien prezidento draugams priklauso didžiausia dalis vyriausybei pavaldžių visuomenės informavimo priemonių, taip pat bankas „Gazprombank“.
2004-aisiais metais prie banko „Rossiya“ akcininkų prisijungė dar vienas, jau paskutinis, bendrijos „Ozero“ narys – verslininkas Nikolajus Šamalovas. Kalbama, kad būtent Jam priklausančios statybos įmonės vykdė V. Putino rūmų Sočyje statybą. Bendrijos „Ozero“ steigėjų vaikai dabar laikomi pasakiškai turtingais. Visgi N. Šamalovo sūnui nuskilo labiausiai: jis ne tik spėjo tapti milijardieriumi, bet ir sėkmingai susituokė. Jo žmona – V. Putino dukra Jakaterina.