Trečiadienį europarlamentarai pritarė visiems dešimčiai teisėkūros tekstų iš Europos Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto, taip galiausiai užbaigdami aklavietę ir nutiesdami kelią bloko migracijos politikos pokyčiams.
Susitarimas, kuris buvo rengiamas ne vienerius metus, skirtas pagreitinti prieglobsčio prašymo procesą, perkelti migrantus iš fronto šalių ir paspartinti deportavimo procedūras prieglobsčio negavusiems jo prašytojams.
Nors Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitarimą vadina istoriniu, jis sulaukė ir labai daug kritikos, ypač iš nevyriausybinių organizacijų, taip pat radikaliosios kairės ir dešinės europarlamentarų.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ryžtingai atmetė perkėlimo mechanizmo idėją, pagal kurią migrantai iš fronto šalių būtų perkelti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, pažadėjęs rasti būdą, kaip Lenkiją nuo to apsaugoti.
„Mes tikrai rasime sprendimų... Net jeigu šis paktas ir įsigalios daugmaž tokia forma, kokiai šiandien pritarė Europos Parlamentas, mes nuo perkėlimo mechanizmo Lenkiją apsaugosime“, – trečiadienį žurnalistams sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas socialinėje žiniasklaidoje taip pat susitarimui nepagailėjo kritikos, jis paktą pavadino „dar vienu vinimi į Europos Sąjungos karstą“.
„Vienybės nebeliko, nebėra saugių sienų. Vengrija niekada nepasiduos masinei migracijos beprotybei! Mums reikia pokyčių Briuselyje, kurie sustabdytų #StopMigration!“ – rašė V. Orbanas.
Budapeštas ir Vengrija ilgai priešinosi migracijos susitarimui, grasindamos – ir kartais pasiekdamos savo tikslą – atitolino jo priėmimą. Tik Lenkijai ministru pirmininku išsirinkus centro dešinės buvusį Europos Tarybos vadovą, Varšuvoje nuvertusį V. Orbano sąjungininkus, D. Tuską, buvę sąjungininkai atitolo.
Dabar įstatymo projektui dar turi pritarti Europos Sąjungos valstybės narės.
Sausakimšas ir įkaitęs parlamentas posėdžiavo Briuselyje, kad priimtų teisės aktų paketą, o balsavimo rezultatai nebuvo žinomi iki paskutinės akimirkos.
„Tam prireikė daugiau nei 10 metų, – sakė EP pirmininkė Roberta Metsola platformoje „X“. – Bet mes tesėjome savo duotą žodį.“
Protestuotojai sutrikdė balsavimą, mėtydami į salę popierinius lėktuvėlius ir, skanduodami „Šis paktas žudo, balsuokite prieš!“, ragino ES įstatymų leidėjus nepritarti paketui.
ES migracijos režimo pertvarka – intensyvaus darbo ir aršių diskusijų objektas nuo 2015 metų, kai į ES atvyko rekordinis migrantų skaičius.
Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą.
Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Taip pat ES valstybės narės, kuriose labai padaugėja prieglobsčio prašymų, gali reikalauti, kad prieglobsčio prašytojai būtų paskirstyti į kitas ES šalis.
Prieštaringiausiai vertinama paketo dalis susijusi su pasienio įstaigų ES kūrimu, jų paskirtis būtų priimti prieglobsčio prašytojus, patikrinti ir greitai išsiųsti atgal tuos prašytojus, kurie būtų pripažinti neatitinkančiais reikalavimų.
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) kritikavo paketą dėl žmogaus teisių nepaisymo ir baiminosi, kad pasienio institucijos sudarys prielaidas sistemingam sulaikymui.
Balsavimas vyko atsižvelgiant į didėjantį prieglobsčio prašymų skaičių ES. ES prieglobsčio agentūros duomenimis, 2023 metais prašymų skaičius pasiekė 1,14 mln., t. y. septynerių metų rekordą.
Šis klausimas paprastai supriešina ES centro dešinės ir dešiniojo sparno partijas, kurios nori griežtesnės migracijos kontrolės, su liberalų, centro kairės ir kairiojo sparno partijomis, norinčiomis daugiau teisėtų kelių į bloką.
R. Metsola apibūdino bloko prieglobsčio ir migracijos taisyklių pertvarką kaip „pusiausvyrą tarp solidarumo ir atsakomybės“.
Po balsavimo taisyklės priartėjo vienu žingsniu arčiau įsigaliojimo, o galutinai jas turi patvirtinti ES ministrai. Po pasirašymo ES valstybės narės turės per dvejus metus įtraukti teisės aktus į nacionalinę teisę.
