Antrosios dozės atidėjimas ne tik leidžia plačiau paskirstyti turimą vakcinų kiekį, bet ir sustiprina jų apsauginį mechanizmą, suteikdamas imuninei sistemai daugiau laiko sureaguoti į pirmąjį skiepą. Antikūnų, pasigaminančių virusui atremti, lygis yra 20-300 proc. aukštesnis, kai kita vakcinos dozė sušvirkščiama vėliau, rodo naujasis tyrimas.
Tai gera žinia tokioms vietovėms kaip Singapūras, kuris mėgina įveikti retą, nors ir nedidelį, atvejų šuolį po sėkmingos pergalės prieš virusą praėjusiais metais, kurią pasiekti padėjo griežtos rizikų mažinimo priemonės.
Miestas-valstybė dabar plečia intervalus tarp vakcinų dozių, nuo trijų-keturių iki šešių-aštuonių savaičių, taip tikėdamasis įgyvendinti savo užsibrėžtą tikslą: paskiepyti visą savo suaugusiųjų populiaciją bent viena vakcinos doze iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Indija, susidūrusi su katastrofišku viruso protrūkiu, rekomenduoja daryti 12-16 savaičių pertrauką tarp vakcinų dozių.
Kitos šalys, kurias kamuoja panašios bėdos – vakcinų trūkumas ir susierzinę nekantraujantys gyventojai, – greičiausiai paseks Singapūro pavyzdžiu.
„Jeigu tik galėčiau, paspausčiau mygtuką, kuris leistų mums dabar, šią sekundę suleisti vieną vakcinos dozę visiems, kam tik galime, – sakė virusologas Gregory Polandas, sveikatos priežiūros bendrovės „Mayo Clinic“ vakcinų tyrimų grupės direktorius. – Prie antrųjų dozių sugrįšime vėliau.“
„Užsiliepsnojusiame pasaulyje reikia gesinti visus įmanomus gaisrus, kiek įmanoma greičiau“,– sakė G. Polandas.
Kai vakcinos buvo tik pristatytos pasauliui 2020 metų pabaigoje, nebuvo jokių įrodymų, pateisinančių ilgesnius intervalus tarp dozių. Tada šalys vakcinas pirmiausia skyrė didžiausios rizikos grupėms ir siekė užtikrinti, kad šis gyventojų segmentas gautų antrąją dozę. Jungtinė Karalystė buvo pirmoji, atsisakiusi šių griežtų rėmų per didelio masto protrūkį 2020 metų pabaigoje – toks žingsnis iš pradžių sulaukė kritikos, bet, kaip dabar matyti, buvo toliaregiškas.
Stipresnis poveikis
Moksliniai tyrimai rodo, kad pirmoji dozė pakrauna imuninę sistemą, leisdama jai pradėti gaminti apsauginius antikūnus prieš virusą. Kuo ilgiau leidžiama šiai reakcijai bręsti, tuo geresnis atsakas į antrąją dozę, suleidžiamą po kelių savaičių ar mėnesių.
Ilgesnių intervalų tarp dozių pranašumas pastebimas naudojant bet kurią iš vakcinų.
Vyresniems nei 80 metų asmenims, paskiepytiems „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ sukurta mRNA vakcina, antikūnų reakcija buvo 3,5 karto stipresnė, kai antroji vakcinos dozė buvo suleidžiama po trijų mėnesių, o ne po trijų savaičių. Kitų tyrimų išvadose nurodoma, kad galutinės dozės atidėjimas devynioms-penkiolika savaičių padėjo išvengti daugiau hospitalizacijų, užsikrėtimų ir mirčių, tuo tarpu vienas Kanados mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad geriausių rezultatų pasiekiama antrąją dozę atidedant šešiems mėnesiams.
Bet tokia strategija turi trūkumų. Papildomas laikas tarp vakcinos dozių reiškia, kad šalims prireiks daugiau laiko savo populiacijoms apsaugoti. Nors viena vakcinos dozė suteikia tam tikrą apsaugą, žmonės nelaikomi pilnai pasiskiepijusiais, kol nepraeina kelios savaitės po antrosios dozės sušvirkštimo.
Toks intervalas yra ypač pavojingas, kai naudojamos mažesnio veiksmingumo vakcinos ar kai cirkuliuoja lengviau perduodamos viruso atmainos.
Kai kurios šalys vis dėlto plečia intervalo ribas. Indijos sprendimas pailginti tarpą tarp dozių – ilgiausią pasaulyje, – reiškia, kad asmenys, skubantys pasiskiepyti per šiuo metu šėlstantį viruso protrūkį, nebus visiškai apsaugoti iki vasaros ar rudens.
Nors tyrimai rodo, kad optimalus tarpas tarp „AstraZeneca“ vakcinos dozių yra dvylika savaičių, nepakanka duomenų apie tai, koks būtų poveikis, išplėtus intervalą iki šešiolikos savaičių. Britų vaistų gamintojos vakcina sudaro didžiąją dalį šiuo metu Indijoje naudojamų vakcinų.
Antrosios dozės atidėjimas ilgesniam laikui gali taip pat sukelti didesnį galvosūkį, kaip priversti milijonus žmonių grįžti užbaigti skiepijimo ciklą, ypač jeigu šie mano, kad jau yra įgiję tam tikrą apsaugą po pirmosios dozės.
Jau dabar sudėtinga įtikinti besivystančių šalių gyventojus grįžti skiepytis antrąja doze, atsižvelgus į iššūkius transporto ir komunikacijos srityse.
„Kai yra sudarytas vienoks ar kitoks dviejų dozių grafikas, logistiniu požiūriu tai nėra paprasta, – sakė Gigi Gronvall, Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos Sveikatos saugumo centro vyresnioji mokslinė bendradarbė. – Tenka nerimauti, ar žmonės grįš skiepytis antrąja doze, o gal su jais bus prarastas bet koks ryšys.“
Daugelis šalių norėtų, kad būtų priimtas tam tikras kompromisas, ypač atsižvelgus į ribotą vakcinos prieinamumą. Singapūre jau plintant naujajai atmainai, pirmą kartą aptiktai Indijoje, pareigūnai tikisi iki vasaros pabaigos pirmąja vakcinos doze paskiepyti maždaug 4,7 mln. žmonių.
„Šiuo metu mes paskiepijame 40 000 žmonių per dieną, tad galite paskaičiuoti, kiek ilgai tai truks, – sakė Dale‘as Fisheris, Singapūro universiteto infekcinių ligų profesorius. – Ir tai gana nepajudinamas procesas. Nėra taip, kad tiesiog galėtum užsisakyti vakcinų daugiau.“
Atidėjus antrąją vakcinos dozę, keli šimtai tūkstančių žmonių galės būti anksčiau paskiepyti pirmąja doze, sakė jis. „Mes įsitikinę, kad čia nėra jokios rizikos“, – sakė jis.
