Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ nurodė, kad separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ vadovas Aleksandras Zacharčenka sakė planuojantis paskelbti mobilizaciją po 11 dienų ir pašaukti iki 100 tūkst. vyrų, tačiau nepateikė detalių, kaip tai ketinama įgyvendinti.
Į karinę tarnybą pašaukti vyrai dalyvaus mėnesį vyksiančiuose mokymuose, nurodė Donecko separatistų lyderis.
„Kalbant apie mobilizaciją, egzistuoja pašaukimo galimybė. Daliniai iki pavasario dalyvaus koviniuose mokymuose. Planuojama sukurti tris motorizuotąsias pėstininkų brigadas, (kurios bus naudojamos) kontrpuolimui“, – aiškino jis.
„Bendrą DNR (Donecko liaudies respublikos) ir LLR (Luhansko liaudies respublikos) armiją sudarys 100 tūkst. karių. Mobilizacija yra pirmasis etapas – pirmiausiai bus savanoriai, o tuomet žiūrėsime, ką daryti toliau, – sakė A.Zacharčenka žurnalistams. – Savanorių verbavimas prasidės jau ateinančią savaitę.“
Pastarosiomis savaitėmis mūšiai Ukrainos rytuose smarkiai suintensyvėjo, o šeštadienį žlugus taikos deryboms viltys, kad įtampa sumažės, faktiškai išblėso.
Kijevas taip pat nurodė mobilizuosiantis daugiau karių.
Ukrainos separatistai grasina pulti visu pajėgumu
Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma nurodė, kad apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų (DLR, LLR) atstovai šeštadienį per konsultacijas Minske pagrasino atnaujinsiantys puolimą visu frontu, jei nebus vykdomi jų reikalavimai, informuoja „Interfax“.
„Jie reikalavo, kad Ukrainos prezidentas priimtų įsakymą dėl vienašalių paliaubų, ir pagrasino atnaujinti plataus masto kovas palei fronto liniją, jei šis ultimatumas nebus patenkintas“, – pažymėjo diplomatas.
L. Kučma pasakojo, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos atstovas Denisas Pušilinas ir Luhansko liaudies respublikos pasiuntinys Vladislavas Deinega taip pat reikalavo, kad kontaktinė linija būtų nustatyta pagal sausio 31-osios, o ne rugsėjo 19 dienos nutarimus.
„Jie nieko nesakė, kai buvo paprašyti suteikti garantijų, kad kontaktinė linija daugiau nebūtų keičiama“, – pažymėjo L. Kučma.
Pasak buvusio Ukrainos prezidento, Donecko ir Luhansko atstovai nebuvo susipažinę su Ukrainos veiksmų planu įgyvendinant Minsko memorandumą.
„Mes iš anksto nusiuntėme šį planą visoms pusėms, tačiau dėl nežinomos priežasties šie atstovai jo nematė“, – pridūrė L. Kučma.
Diplomatas pažymėjo, kad šių respublikų pasiuntinių pozicija taip pat kertasi su Maskvos požiūriu. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį kalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos vadovu Francois Hollande'u bei išreiškė viltį, kad per susitikimą Minske bus priimti nutarimai, dėstė L. Kučma.
„Taigi mes laukiame Rusijos reakcijos“, – nurodė buvęs šalies vadovas.
Šeštadienį L. Kučma, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė Heidi Tagliavini, Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas ir minėtieji Donecko ir Luhansko atstovai D. Pušilinas bei V. Deinega dalyvavo derybose Minske, tačiau jų metu nepriimta jokių dokumentų, kadangi susitikime nedalyvavo apsišaukėliškų respublikų lyderiai Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis.
Žuvo penki kariai
Penki Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai žuvo, o dar 29 buvo sužeisti per pastarąją parą šalies rytuose vykusius įnirtingus susirėmimus prie strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Gynybos ministerijos atstovas Vladyslavas Selezniovas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad intensyviausi mūšiai tęsiasi aplink vyriausybės pajėgų ginamą Debalcevės miestą, kuris dabar beveik visiškai apsuptas prorusiškų separatistų.
Pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko, esančio už maždaug 60 km į pietvakarius nuo Debalcevės, administracija pranešė, kad 15 civilių žuvo per praeitą savaitgalį vykusius artilerijos bombardavimus. Pirmadienio rytą visame mieste tebebuvo girdimi sprogimai.
Nuo praeitų metų balandžio Ukrainos rytuose vykstantis konfliktas jau nusinešė per 5,1 tūkst. žmonių gyvybių. Nors nuo rugsėjo, kai buvo pasirašyta paliaubų sutartis, kautynės buvo aprimusios, pastarosiomis savaitėmis jos vėl suintensyvėjo.
Rusijoje, remiantis apklausa, vis daugiau žmonių baiminasi tolesnės konflikto eskalacijos. Skaičius tų, kurie „gana tikėtinu“ laiko atvirą karą tarp Rusijos ir Ukrainos, per 3 mėnesius išaugo nuo 17 iki 26 proc., pranešė VCIOM nuomonės tyrimo institutas.
10 proc. respondentų teigė, kad, jų manymu, toks broliškas karas jau vyksta.
Dar vienas „humanitarinės pagalbos konvojus“
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Informacinio ir analitinio centro vadovo pavaduotojas Vladimiras Polevojus pranešė, kad Donbasą pasiekė 1 500 tonų sveriantis Kremliaus „humanitarinės pagalbos“ krovinys, informuoja „Ukrinform“.
„Dvyliktas vadinamasis „humanitarinis konvojus“ atvyko iš Rusijos. Pasak Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos, 1 500 tonų sveriantis krovinys atvyko į Donbasą. 85 sunkvežimiai važiavo Donecko kryptimi, 90 – Luhansko“, – nurodė V. Polevojus.
Anot jo, atvykus Kremliaus „humanitarinei vilkstinei“ į Donecko kontrolės punktą, jame nebuvo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovų. Sunkvežimius apžiūrėjo Ukrainos pasienio ir mokesčių tarnybų atstovai.
V. Polevojus nurodė, kad sukilėlių karinis aktyvumas ir atakų prieš antiteroristinių operacijų pajėgas skaičius padidėja separatistams sulaukus vadinamųjų Rusijos „humanitarinių konvojų“.