Tačiau dabar jie tapo grėsme Ukrainos karinių jūrų pajėgų nariams, užblokuotiems istoriniame Sevastopolio uoste ir atkirstiems nuo pasaulio.
Daugybė jūreivių be jokio užsiėmimo leidžia dienas dviejuose tame uoste stovinčiuose karo laivuose – „Slavutič“ ir „Ternopil“.
Jų geltonos ir žydros spalvos Ukrainos vėliavos yra vienintelės, matomos toje didžiulėje jūrų pajėgų bazėje, kurią Rusijos Juodosios jūros laivynas nuomojasi iš Kijevo ir kuriame ant maždaug 20 kitų karo laivų iškeltos Rusijos vėliavos.
Ukrainos pajėgoms priklausiančią prieplauką nuo kitų atskiria ženklas „Įeiti draudžiama“.
Ukrainos laivai prišvartuoti atokiai nuo pirso. „Tai apsauga nuo šturmo“, – puskarininkis Ruslanas Običius šūktelėjo naujienų agentūros AFP reporteriams iš „Slavutič“.
„Dabar ramu, bet jeigu jie veršis į laivą, mes ginsimės, – pridūrė jis, vaizduodamas, kad šaudo iš šautuvo. – Jeigu reikės, paskandinsime savo laivą. Jie mūsų nepaims!“
Tik trys Ukrainos kariai, vilkintys neperšaunamas liemenes ir ant pečių užsimetę šalmus, matėsi einantys sargybą prie laivų..
Kita nedidelės ukrainiečių bazės dalis buvo atvira, o jokių sargybinių nesimatė.
14-metė Viktorija pririšo prie virvės plastikinį maišą, kurį jos tėvas Ruslanas įsitraukė į laivą.
„Atnešiau jam daiktų, nes jis privalo likti čia. Jis negali grįžti namo, – sakė paauglė. – (Atnešiau) švarių marškinių, muilo. Bijau, kad rusai atakuos.“
Kai mergina ruošėsi išeiti, jog tėvas, kuris dvi savaites nebuvo iškėlęs kojos į sausumą, pasiuntė dukrai oro bučinį.
Tuo tarpu vienas „Slavutič“ karininkas, vardu Pavlo, sakė „įsitikinęs“, kad rusai nepuls.
Tačiau „jeigu tai nutiktų, mes pasiruošę gintis be šaunamųjų ginklų – ginti savo laivus, savo garbę ir mūsų žmones“, aiškino jis.
„Mūsų broliai“
Ši konfrontacija tarp buvusių ginklo brolių sovietinėse jūrų pajėgose yra skausminga.
„Nebepalaikome su jais jokių ryšių, išskyrus telefonu, – sakė Pavlo. – Tačiau jie yra mūsų broliai. Rusijos karininkai ir jūreiviai susirūpinę dėl mūsų – jie klausia, kaip mes laikomės.“
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, karinio laivyno ir Sevastopolio uosto likimas tapo užsitęsusių ginčų tarp Kijevo ir Maskvos objektu.
Juodosios jūros laivynas, įkurtas 1783 metais Rusijos imperatorės Jekaterinos II, galiausiai buvo padalytas: 80 laivų (17 proc.) buvo perduoti Ukrainai, o Rusijai liko 338 kariniai laivai.
Dar labiau įtemptos derybos vyko dėl giliavandenio Sevastopolio uosto, kuris itin svarbus strategiškai ir yra vienas iš geriausių pasaulyje.
Kijevui priklauso tik 400 metrų krantinės ir du laivai.
Pastarąsias 10 dienų Ukrainai priklausanti uosto dalis buvo blokuojama Rusijos karo laivų ir užtvaros iš grandinėmis sujungtų plūduriuojančių cisternų. Virš uosto reguliariai skraidė atakos sraigtasparniai.
Kol kas neprognozuojama, kad abu Ukrainos laivai galėtų prisijungti prie kitos laivyno dalies Odesos uoste.
„Esame politinės padėties kaliniai, – sakė Pavlo. – Esame kariškiai; laukiame įsakymų. Kol politikai tarpusavyje išspręs padėtį, mes būsime įkaitais čia.“
Ukrainos laivyno būstinė, įsikūrusi ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į miestą, yra apsupta prorusiškų aktyvistų, kurie pastatą apjuosė barikadomis.
„Ukrainos laivyno karininkai ir jūreiviai, prisidėkite prie mūsų Juodosios jūros laivyno! Kartu mes laimėsime prieš fašizmą“, – skelbia užrašas ant aktyvistų plakato, kuriame turima omenyje naujoji proeuropietiška Ukrainos vyriausybė, kurią, kaip teigia Maskva, kontroliuoja ultranacionalistai ir neonaciai.
Ukrainos bazės būstinėje įstrigusių kariškių žmonos, kasdien atnešančios atsargų plastikiniuose krepšiuose, prie įėjimo būna apieškomos aktyvistų.
Prie uosto vartų ant baltos vieno forto sienos didelėmis raidėmis buvo užrašyta: „Šlovė Rusijos laivynui!“
Ant netoliese esančio mėlynos ir geltonos spalvos pastato panašus užrašas skelbia: „Šlovė Ukrainos laivynui!“