Įstatymas penktadienį paskelbtas oficialiame Ukrainos parlamento laikraštyje „Golos Ukrainy“.
Liepos 3 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė Regionų partijos pasiūlytą šio įstatymo projektą. Projektas sustiprina rusų ir kitų nacionalinių mažumų kalbų regionuose, kur jų skaičius 10 proc. ir daugiau, pozicijas.
Iš karto po balsavimo Kijeve ir keliuose kituose miestuose prasidėjo protesto akcijos prieš šį įstatymą. Dokumento priėmimas paaštrino politinę situaciją šalyje.
Rados pirmininkas Volodymyras Lytvynas atsisakė pasirašyti šį įstatymą ir parašė atsistatydinimo pareiškimą.
Tačiau Rada du kartus pareiškė „pasitikėjimo votumą“ parlamento pirmininkui ir nepriėmė atsistatydinimo.
Liepos 31 dieną V.Lytvynas pasirašė įstatymo projektą ir nusiuntė jį prezidentui pasirašyti
Rugpjūčio 8 dieną Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasirašė šį įstatymą, taip pat pavedė ministrų kabinetui sudaryti darbo grupę, kuri rengs siūlymus, kaip tobulinti įstatymus dėl kalbų vartojimo Ukrainoje tvarkos. Darbo grupė turės būti sudaryta įtraukiant į ją visuomenės atstovus, žinomus švietimo, mokslo ir menų veikėjus, kurie specializuojasi kalbų klausimais.
Kai valstybės vadovas pasirašė įstatymą, Jungtinė opozicija „Tėvynė“ paskelbė pareiškimą, kad panaikins Ukrainai priešišką aktą dėl kalbų ir patrauks dabartinį prezidentą ir Aukščiausiosios Rados pirmininką atsakomybėn.
Įstatymas nustato, kad valstybinė kalba yra ukrainiečių kalba. Pagal dokumentą, ukrainiečių kalba, kaip valstybinė, vartojama visoje Ukrainos teritorijoje, vykdant įstatymų leidimo, vykdomosios ir teisminės valdžios įgaliojimus, mokymo procese, mokymo įstaigose tokiu mastu ir tokia tvarka, kurią nustatė šis įstatymas.
Įstatymas taip pat nustato, kad valstybė skatina vartoti valstybinę kalbą žiniasklaidoje, mokslo, kultūros ir kitose visuomeninio gyvenimo srityse.
Be to, įstatyme numatoma, jog tarp Europos regioninių kalbų ar tautinių mažumų kalbų Ukrainoje prie regioninių kalbų ar tautinių mažumų kalbų priskirtos rusų, baltarusių, bulgarų, armėnų, gagaūzų, jidiš, Krymo totorių, moldavų, vokiečių, naujosios graikų, lenkų, romų, rumunų, slovakų, vengrų, rusinų, karaimų ir krymčiakų kalbos.
Pagal dokumentą, kiekvienai minėtai kalbai taikomos priemonės vartoti regionines kalbas ir tautinių mažumų kalbas, jeigu šia kalba kalbančių asmenų, gyvenančių teritorijoje, kurioje paplitusi ši kalba, skaičius sudaro 10 ir daugiau procentų visų gyventojų skaičiaus.
Dokumente numatyta, kad jeigu bus surinkta daugiau kaip 10 proc. asmenų, gyvenančių tam tikroje teritorijoje, parašų, vietos taryba privalo priimti atitinkamą sprendimą per 30 dienų nuo tada, kai gavo parašų lapus.
Įstatymas taip pat numato, kad Rados ir jos komitetų bei komisijų posėdžiai turi vykti valstybine kalba, bet kalbėtojas gali kalbėti ir kita kalba. Tokiu atveju jo kalbos vertimą į valstybinę kalbą užtikrina parlamento kanceliarija.
Be to, įstatyme nustatyta, kad pareigūnai ir atliekantys tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą, kalbėti ja su lankytojais, bet teritorijose, kur paplitusi regioninė kalba, pareigūnai gali vartoti ją ir bendrauti ja su lankytojais.
Pagal įstatymą, piliečio pasas ar dokumentas, kuris pakeičia jį, taip pat duomenys apie šio paso savininką, įtraukiami į šį pasą valstybine kalba, tačiau pagal piliečio pasirinkimą, tokie įrašai pase gali būti padaryti ir viena regiono kalbų.