Egzaminą buvo galima laikyti nuo balandžio 11 d. iki rugpjūčio 29 d.
L. Voronenko paaiškino, kad į valstybinės kalbos egzaminą užsiregistravo daugiau Rusijos piliečių, nei iš tikrųjų atėjo.
Iš viso į egzaminą užsiregistravo 13 147 Rusijos piliečiai. Iš jų į pirmąjį egzamino etapą užsiregistravo 8 462 žmonės, o į antrąjį – 4 685.
Iš viso egzamine dalyvavo 11 301 Rusijos pilietis. Iš jų 7 383 žmonės užsiregistravo į pirmąjį etapą, o 3 918 – į antrąjį etapą.
Šiuo metu 6 501 asmuo pateikė prašymus dėl pakartotinio egzamino.
Dabartinėje Imigracijos įstatymo redakcijoje numatyta, kad Rusijos piliečiams išduoti leidimai nuolat gyventi Latvijoje nustojo galioti 2023 m. rugsėjo mėn.
Norėdami gyventi Latvijoje, šie žmonės turi kreiptis dėl Europos Sąjungos (ES) nuolatinio gyventojo statuso, tačiau, norėdami jį gauti, Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybai jie turi pateikti pažymą apie valstybinės kalbos mokėjimą A2 lygiu ir finansinius išteklius.
Paskutinę akimirką prieš įsigaliojant šiai taisyklei Latvijos vyriausybė nusprendė pavesti vidaus reikalų ministerijai parengti Imigracijos įstatymo pataisas, pagal kurias Latvijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams būtų suteikti papildomi dveji metai, per kuriuos jie galėtų išlaikyti latvių kalbos egzaminą ir toliau legaliai gyventi Latvijoje.
Vyriausybė nusprendė pratęsti egzaminą, nes padarė išvadą, kad maždaug 10 000 iš 25 316 Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių, turinčių leidimus nuolat gyventi šalyje, nepateikė prašymų išduoti leidimą nuolat gyventi ES, todėl jie turės išvykti iš šalies.
Nepaisant siūlomų pakeitimų, nuo rugsėjo mėnesio Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai turi gauti bent jau laikiną leidimą gyventi.
Tiems Rusijos piliečiams, kurie nieko nepadarė, kad įteisintų savo gyvenamosios vietos statusą, bus siunčiami laiškai su raginimu per 90 dienų išvykti iš šalies.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, po pirmojo valstybinės kalbos testo etapo, kuris buvo numatytas iki rugsėjo 1 d., padaryta išvada, kad dalis valstybinės kalbos testą laikiusių asmenų nesugebėjo jo išlaikyti minimaliu reikalaujamu žinių lygiu.
Iš laikiusiųjų valstybinės kalbos testą balandžio ir gegužės mėnesiais jo neišlaikė apie 49 proc. pretendentų, o liepą ir rugpjūtį – apie 80 proc. pretendentų.
Išimtys numato, kad testo nereikia laikyti asmeniui, įgijusiam pagrindinį, vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą pagal akredituotas latvių kalbos programas, besimokiusiam pagal akredituotą tautinių mažumų švietimo programą ir išlaikiusiam centralizuotą latvių kalbos egzaminą 9 klasėje arba centralizuotą latvių kalbos egzaminą 12 klasėje.
Išimtis taikoma ir asmenims, kuriems nesukako 15 metų arba kuriems sukako 75 metai.
Nuo valstybinės kalbos egzamino gali būti atleisti Rusijos piliečiai, turintys funkcinių apribojimų arba diagnozę, nurodytą Ministrų kabineto nuostatuose „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo apimties, valstybinės kalbos mokėjimo lygio tikrinimo tvarkos ir valstybės rinkliavos už valstybinės kalbos mokėjimo testą ėmimo“.
