„Šių metų apdovanojimas iš tikrųjų yra premija už taiką, skirta neramumų ir karo fone“, – per oficialią įteikimo ceremoniją Oslo rotušėje sakė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Kaci Kullmann Five.
Ši ceremonija, kurioje dalyvavo Norvegijos karalius Haraldas V ir šalies vyriausybės nariai, vyko griežto saugumo sąlygomis, tvyrant džihadistų atakų grėsmei.
„Mes gyvename neramiais laikais. Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Europoje milijonai žmonių bėga nuo karo, priespaudos, kančių ir teroro“, – pridūrė K.Kullmann Five.
„Jeigu kiekviena šalis darys taip kaip darė Tunisas, ir praskins kelią dialogui, pakantumui, demokratijai ir lygioms teisėms, tai bėgti teks kur kas mažiau žmonių“, - sakė ji.
Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas padėjo išgelbėti šalies perėjimą prie demokratijos lemiamu momentu 2013 metais, kai tam procesui buvo iškilęs pavojus žlugti dėl visuomenėje išplitusių neramumų.
Itin svarbus buvo šios grupės ryžtas inicijuoti ilgas ir sudėtingas derybas tarp islamistų partijos „Ennahda“ ir jos oponentų.
„Jos darbas sukūrė geresnę platformą taikai ir neprievartiniam konfliktų sprendimui. Tai istorija apie pastangas kurti stiprias institucijas, kad būtų galima užtikrinti teisingumą bei stabilumą, ir parodyti valią angažuotis dialogui ir bendradarbiavimui“, - sakė K.Kullmann Five.
Ketvertą sudaro keturios svarbios tos šalies pilietinės visuomenės organizacijos: Tuniso visuotinė profesinė sąjunga (UGTT), Tuniso pramonės, komercijos ir amatų sąjunga (UTICA), Tuniso žmogaus teisių lygos (LTDH) ir Tuniso advokatų sąjunga.
„Ginklai niekada negali būti sprendinys – nei Sirijoje, nei Libijoje. Yra dialogo poreikis“, – žurnalistams Osle trečiadienį sakė Abdessataras Ben Moussa, LTDH vadovas.
Reta sėkmės istorija
Pagerbdamas Nacionalinio dialogo ketvertą Nobelio komitetas norėjo atkreipti dėmėsį į Tunisą, kurio įvykiai tapo reta sėkmės istorija po Arabų pavasario – virtinės liaudies sukilimų, supurčiusių Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus, iš kurių pirmasis įvyko būtent Tunise.
Panašios revoliucijos kaimyninėje Libijoje, Jemene ir Sirijoje peraugo į karą ir chaosą, o Egipte į valdžią atėjo naujas represinis režimas, bet Tunisas pernai sausį sėkmingai priėmė naują konstituciją, o vėliau surengė demokratinius rinkimus.
„Tunisas kol kas yra išimtis tarp Arabų pavasario šalių, bet tai nereiškia, kad visa tai negali būti atkartota kitose šalyse“, – sakė didelę įtaką turinčios UTGG generalinis sekretorius Houcine'as Abassi.
„Nesutarimai, kad ir kokia būtų tų nesutarimų prigimtis, visada gali būti išspręsti dialogu“, – pridūrė Tuniso advokatų sąjungos vadovas Fadhelis Mahfoudhas.
Vis dėlto šios šalies demokratizacijos procesas tebėra trapus, išliekant džihadizmo pavojui.
Tunise jau antrąkart šiais metais buvo paskelbta nepaprastoji padėtis po mirtininko sprogdintojo atakos lapkričio 24-ąją, kurios taikiniu tapo prezidento apsaugos pareigūnų autobusas. Dėl šio išpuolio, nusinešusio 12 žmonių gyvybių, atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).
Praeitą savaitę žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ išsakė susirūpinimą dėl saugumo pajėgų atliktų areštų ir sulaikymų, teigdama, jog tai yra „nerimą keliantis ženklas, kad valdžia grįžta prie represinių ir prievartos priemonių“.
„Laisvė negali priimti jokių aukų žmogaus teisių srityje, – sakė A.Ben Moussa. – Iš esmės terorizmas stiprėja dėl žmogaus teisių priespaudos.“
Be auksinių medalių, laureatams taip pat atiteko 8 mln. Švedijos kronų (864 tūkst. eurų) piniginis prizas.