Be to, kolektyvinės gynybos garantija ginkluoto puolimo atveju geografiškai yra apribota. Į atitinkamas teritorijas Brazilija nepatenka.
D. Trumpas antradienį susitikime su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaru užsiminė apie galimą Brazilijos priėmimą į NATO. Jis sakė, jog svarsto oficialiai pripažinti šalį prie NATO neprisijungusia svarbia sąjungininke („Major non-NATO ally“). Tačiau esą įmanoma ir Brazilijos narystė NATO. Tiesa, anot D. Trumpo, tam dar reikia daug pokalbių.
NATO atstovė D. Trumpo žodžių komentuoti nenorėjo.
Tačiau Aljanso šaltiniai atkreipė dėmesį į tai, kad NATO jau dabar palaiko partnerystę su daugybe šalių. Tarp jų, pavyzdžiui, yra ir Kolumbija. Esą galimas glaudesnis bendradarbiavimas ir su Brazilija, jei šalis bus tuo suinteresuota. Tačiau labai mažai tikėtina, jog Šiaurės Atlanto sutartis būtų pakeista, kad Brazilija galėtų tapti nare. Tam turėtų vienbalsiai pritarti visos NATO partnerės.
„Norime labai atidžiai išnagrinėti klausimą dėl (Brazilijos) narystės NATO arba kokių nors šalies partnerystės ryšių su NATO“, – sakė D. Trumpas.
Pasak jo, JAV ir Brazilijos santykiai „dar niekada nebuvo tokie glaudūs kaip dabar“. Prezidentas sakė esąs nusiteikęs rimtai svarstyti galimybę šiai šaliai tapti transatlantinio aljanso nare arba užmegzti su bloku glaudesnius ryšius.
Brazilija, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti Lotynų Amerikos valstybė, siekė tapti didžiausia tapti „didžiausia (NATO) partnere ne nare“, kad galėtų lengviau įsigyti JAV gamybos ginkluotės, taip pat kad būtų sumažinta kliūčių kariniam ir kitokiam bendradarbiavimui su Jungtinėmis Valstijomis.
Per susitikimą su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro Ovaliajame kabinete D. Trumpas sakė, kad dvišalės prekybos apimtys ateityje „reikšmingai padidės“.
D. Trumpas pareiškė remiantis Brazilijos pastangas įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Be to, JAV lyderis palankiai įvertino „atogrąžų Trumpu“ praminto J. Bolsonaro rinkimų kampaniją ir lygino ją su savo kandidatavimu 2016 metais.