Rusų pora Centrinėje Amerikoje praleido septynerius laimės kupinus metus, kur gavo naują gyvenimą ir įgijo naujas tapatybes. Pora tikėjo, kad jų bėdos liko praeityje. Vis dėlto šių metų sausio 15 d. Igoris, Irina ir jų 25-erių dukra Anastasija buvo suimti savo namuose Gvatemalos mieste, rašo „The Daily Beast“.
Pastaruosius septynis mėnesius jie praleido išankstinio sulaikymo kameroje, o pirmąsias kelias paras buvo laikomi po miesto teismo pastatu įkurdintoje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose kamerose. Miegoti jiems teko ant betoninių grindų. Visiems trims sulaikytiesiems pateikti įtarimai dėl nelegalių asmens tapatybės dokumentų įsigijimo.
Jiems gresia ekstradicija į Rusiją, kur sutuoktiniai Igoris ir Irina kaltinami finansiniais nusikaltimais – sukčiavimu, vagyste ir tyčiniu bankroto paskelbimu. Šie jiems pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
Nors Rusijos žiniasklaidoje Bitkovai pateikiami kaip kitame pasaulio krašte ant kelių parklupdyti bėgliai, patys Bitkovai tikina tapę V. Putino iškreiptos valdymo sistemos aukomis. Jų teigimu, šios gerai žinomos schemos aukų yra kur kas daugiau. Pagal šią schemą Rusijos vyriausybės agentai, organizuotas nusikalstamumas ir konkuruojančios bendrovės susivienija ir sunaikina klestintį verslą.
Igoris ir Irina Bitkovai davė išskirtinį interviu „The Daily Beast“ per „Skype“ iš ligoninės Gvatemaloje, kur juos visą parą saugo kalėjimo apsauga. Igoris gydomas nuo negalavimų, kurie atsirado dėl prastų laikymo sąlygų. Jam sutriko inkstų veikla. Irina ligoninėje rūpinasi Anastasija, kuri dėl prastų sąlygų sulaikymo pradžioje patyrė nervinį išsekimą, nes merginai nebuvo leista vartoti gydytojo išrašytų vaistų nuo bipolinio sutrikimo – būsenos, kuri jaunai moteriai diagnozuota dar tada, kai tėvams Rusijoje pateikti siaubingi kaltinimai, dėl kurių jie prieš dešimtmetį nusprendė išvažiuoti iš šalies.
1993 m. Igoris ir Irina Bitkovai Archangelsko srities Novodvinsko mieste įkūrė įmonę „Lesinvest“. Tuo metu Rusija mėgino atsigauti po Sovietų Sąjungos griūties, valstybinės įmonės buvo nepajėgios patenkinti augančios gamtos išteklių paklausos.
Daugelis didžiųjų sovietinių gamyklų bankrutavo arba balansavo ties bankroto riba. Atėjo laikas alkaniems, į Vakarus orientuotiems kapitalistams, kurie už juokingus pinigus supirko merdinčias gamyklas ir jas modernizavo. Bitkovai buvo vieni iš jų.
„1996 m. mūsų įmonės pajamos jau siekė apie 100 mln. JAV dolerių, nes mes taikėme kompleksinį metodą, įvairioms pramonės šakoms tiekėme ne tik medieną, tačiau taip pat ir įrankių“, - pasakojo Igoris Bitkovas.
Sutuoktiniams taip gerai sekėsi, kad vos po metų jie persikėlė į Sankt Peterburgą, o jų įkurta „Lesinvest“ tapo „The North-West Timber Company“. Igoris tapo bendrovės direktoriumi, o Irina – valdybos pirmininke. Jie įsigijo vieną seniausių popieriaus gamyklų Rusijoje, įsikūrusią šalia Rusijos ir Suomijos pasienio esančiame Kamenogorske. Įmonę jie modernizavo, juos lydėjo sėkmė. 2003 m. Kamenogorsko gamykla tapo didžiausia mokyklinių vadovėlių gamintoja Rusijoje. 1999 m. Bitkovai įsigijo dar vieną gamyklą Kaliningrade.
Norėdami atnaujinti gamyklas „North West Timber“ savininkai iš Rusijos valstybinio banko „Sberbank“ paėmė 450 mln. eurų paskolą. Igoris Bitkovas patikino, kad visos paskolos sumos taip ir negavo, nes Rusijos bankai tokių pajėgumų neturėjo. Taigi „North-West Timber“ teko ieškoti papildomų skolinimosi galimybių, kad padengtų trūkumą.
Irina Bitkova savo ruožtu patikino nejautusi jokio politinio spaudimo ar persekiojimo iš godžiųjų valstybės tarnautojų pirmąjį „North-West Timber“ augimo dešimtmetį. „Iš esmės valdžia mus rėmė tiek regioniniu, tiek ir miesto lygmenimis Sankt Peterburge ir Kaliningrade“, - patikino ji. Vis dėlto situacija kardinaliai pasikeitė 2003 m.
Bitkovai pasakojo, kad 2003 m. pradžioje valdžios atstovai nurodė sutuoktiniams prisidėti prie rinkiminio sukčiavimo „Vieningosios Rusijos“ partijos naudai. „Iš mūsų buvo reikalaujama privaloma tvarka remti šiuos kandidatus. Tai buvo savotiškas rusiškas „prašymo“ variantas“, - pasakojo Igoris. Kaliningrado gamyklos darbininkams buvo nurodyta balsuoti už konkrečius kandidatus, jiems buvo pasiūlytas nemokamas transportas nuvykti į balsavimo vietą ir iš jos grįžti.
Irinos teigimu, 2005 m. vienas valdžios atstovas ragino ją jungtis prie „Vieningosios Rusijos“ partijos ir Rusijos verslininkų ir pramonininkų sąjungos, kuriai tuo metu vadovavo Jevgenijus Primakovas – sovietinių laikų valdininkas, dešimtąjį dešimtmetį Boriso Jelcino prezidentavimo metais ėjęs užsienio žvalgybos vadovo, užsienio reikalų ministro ir premjero pareigas. 2007 m. J. Primakovas asmeniškai susitiko su Bitkovais ir „pakvietė“ Iriną tapti „Vieningosios Rusijos“ Kaliningrado skyriaus pirmininke. Ji šio siūlymo atsisakė, nes tuo metu V. Putino vykdoma politika jai ir jos sutuoktiniui Igoriui jau kėlė nerimą. Sutuoktiniai pradėjo remti tuo metu dar tik bepradedančią formuotis Rusijos opoziciją.
Neilgai trukus pagrobiama 16-metė Bitkovų dukra Anastasija. „Ji išėjo į pasimatymą ir negrįžo tris paras“, - patirtais išgyvenimais dalijosi Igoris. „Mes labai stipriai nerimavome, mėginome nustatyti jos buvimo vietą, tačiau mums nepavyko. Paskambinau į policiją ir draugams Sankt Peterburgo policijos nuovadoje, nes turėjome veikti labai greitai. Draugai išsiaiškino, kur ji, ir netgi susisiekė su jos pagrobėjais. Gavau žinutę, kad turiu sumokėti 200 tūkst. JAV dolerių“, - pasakojo jis.
Igoris pinigus perdavė asmenims iš policijos. „Jie dukrą paleido, bet paaiškėjo, kad ji buvo išžaginta ir patyrė didelę psichologinę traumą“, - pasakojo jis.
Anastasija susirgo anoreksija ir atsiribojo nuo ją supančio pasaulio. Ji neteko tikėjimo ir atsisakė eiti į bažnyčią. Galiausiai jai buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Merginos tėvų teigimu, Anastasija susirgo dėl patirtos traumos. Ją apžiūrėję gydytojai informavo, kad tris paras, kai ji buvo dingusi, ji buvo verčiama vartoti narkotines medžiagas.
Policijos pareigūnų teigimu, Anastasiją buvo pagrobusi Sankt Peterburge gerai žinoma nusikalstama grupuotė, kuri specializavosi pramoninio šnipinėjimo, kompromituojančios medžiagos rinkimo srityse. Ši grupuotė pagarsėjo tuo, kad savo aukas apsvaigindavo narkotinėmis medžiagomis – taip buvo pasielgta ir su Anastasija.
Be to, ši grupuotė turėjo neginčytinų ryšių su Federaline saugumo tarnyba (FST), o tai reiškia kad turtingo popieriaus pramonės magnato dukra negalėjo būti pagrobta be FST žinios. Igorio kontaktai policijoje jo teiravosi, ar tarp jo ir Rusijos valdžios struktūrų yra kilę kokių nors nesutarimų. „Tada nusprendžiau, kad turiu išvežti savo šeimą iš Rusijos“, - patikino jis.
Iš pradžių Bitkovai trims savaitėms išvežė Anastasiją į Tibetą, nes mergina jau ilgą laiką to labai norėjo. Vėliau jie ją paguldė į kliniką Izraelyje, kad ji atsigautų po patirtos traumos tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Klinikoje mergina gydyta iki 2007 m. rugsėjo mėn., vėliau ji persikėlė į Jungtinę Karalystę (JK), ten ji mokėsi. Į Rusiją Anastasija daugiau niekada nebegrįžo.
Igoris ir Irina grįžo į Rusiją, kur turėjo prižiūrėti dviejų projektų vystymąsi, tačiau jiems grįžus situacija jau buvo pasikeitusi ne jų naudai. „Žmonės bankuose laikėsi nuo mūsų atokiau“, - pasakojo Igoris.
„Naujų kreditų gauti mums nebepavyko. Kelis kartus naktį buvo įsilaužta į „North-West Timber“ biurus, pavogti įmonės dokumentai ir kompiuteriniai duomenys. Kiekvieną kartą apsauga tikino nepastebėjusi įsilaužėlių. – Be to, Bitkovai tikina, kad buvo sekami. – Mūsų namuose buvo įtaisyti pasiklausymo prietaisai. Netgi radome laidų vonioje.
2008 m. kovo mėn. sutuoktiniai gavo dar vieną įspėjimą. Šį kartą įspėjimas gautas iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos atstovo. Igoris ir Irina tikina buvę informuoti, kad jiems gali būti pateikti kaltinimai dėl finansinių nusikaltimų ir jie gali būti suimti. Nekyla jokių abejonių, kad šie kaltinimai būtų pateikti pasinaudojus iš įmonės biurų pagrobta informacija.
Po mėnesio šis įspėjimas tapo dar realesnis, kai trys didžiausi valstybės valdomi bankai, suteikę „North-West Timber“ 450 mln. eurų sumą siekiančias paskolas, staiga pareikalavo grąžinti likusias paskolos sumas ir palūkanas.
Igoris patikino, kad „North-West Timber“ tuo metu jau buvo grąžinusi apie 70 proc. pasiskolintų pinigų, tačiau vis dar buvo likę sumokėti apie 100 mln. JAV dolerių (88,5 mln. eurų). Nors paskolų sutartys buvo pasirašytos 15 metų laikotarpiui, staiga sumos turėjo būti grąžintos per 48 valandas. Kitokiu atveju „North-West Timber“ ir visoms dukterinėms įmonėms grasinama bankrotu ir lėšų konfiskavimu.
Bitkovai neturėjo jokių galimybių grąžinti pinigus taip greitai. Jie suprato, kad susidūrė su problemomis, kurios yra kur kas didesnės, nei jie manė, taigi jie leido savo verslui žlugti.
„Turtas pusvelčiui parduotas kitoms įmonėms, tačiau mes nežinome detalių“, - pasakojo Igoris. Su žmona jie išvyko į Austriją, vėliau – į Turkiją, o į Sankt Peterburgą grįžo tik 2008 m. gegužės mėn. pabaigoje.
Sankt Peterburgo Pulkovo oro uoste juos pasitiko bičiulis iš Užsienio reikalų ministerijos, kuris juos įspėjo, kad juos ketinama suimti, taigi jiems derėtų kuo skubiau iš Rusijos išvykti.
Bičiulis Bitkovams patarė nekelti įtarimo ir nevykti tuo pačiu keliu, kuriuo jie atvyko, – jis jiems patarė automobiliu vykti į Baltarusiją. Bitkovai nuvyko į Latviją ir iš ten išskrido atgal į Turkiją, kur praleido apie metus.
„Viskas, ką turėjome, staiga buvo iš mūsų pagrobta“, - liūdną pasakojimą tęsė Igoris. „Mūsų namai, automobiliai, įmonės – viskas. Net neturėjome laiko pasiimti šeimos nuotraukų albumų“, - sakė jis.
2008 m. vasarą Bitkovai tikina gavę žinutę iš dviejų V. Putino atstovais prisistačiusių asmenų.
Jiems buvo nurodyta sumokėti 10 mln. eurų ir tada viskas bus pamiršta. Vis dėlto Bitkovams šis pasiūlymas nepasirodė patrauklus, ypač prisiminus visas negandas, ištikusias jų verslą ir šeimą. 2009 m. balandžio mėn. jie išvyko į Gvatemalą, kur, jų pačių nuostabai, rusiški pasai vis dar galiojo.
Teisininkų įmonė, į kurią kreipėsi Igoris, pažadėjo Bitkovams padėti gauti Panamos pilietybę, tačiau jie pasirinko šiauriau esančią šalį, kur ši teisininkų įmonė taip pat turėjo savo atstovybių, o vykstant į Gvatemalą vizų jiems nebūtų prireikę.
Sutuoktiniai paklausė teisininkų patarimo ir pasikeitė vardus bei pavardes. Igoris vardą ir pavardę keitė net du kartus: iš pradžių jis tapo Gregorio Igoriu Benitezu Garcia, tačiau vėliau nusprendė, kad nenori visiškai atsisakyti savo šaknų, ir tapo Leonidu Zacharčenka. Irina tapo Maria Irina Rodriguez Germanis.
Jie jautėsi laimingi. Išmoko ispanų kalbą, nusipirko namą. Vaikų namuose Igoris mokė matematikos, Irina – piešimo ir rankdarbių. Čia jei susilaukė antrojo vaiko, sūnų pavadino Vladimiru.
2009 m. informacija apie sutuoktiniams pateiktus kaltinimus ėmė sunktis į Rusijos žiniasklaidą. Buvo rašoma, kad Igoris kaltinamas didelio masto sukčiavimu ir vagyste. Kaltinimai sieti su finansinių įsipareigojimų dėl paskolų „Sberbank“, „Gazprombank“ ir VTB nevykdymu. Teigiama, kad „North-West Timber“ dukterinė įmonė, valdžiusi Kaliningrade esančią gamyklą, tyčia bankrutavo, kad būtų pasipelnyta.
Pagrindinis Rusijos komercinis laikraštis „Kommersant“ tai pavadino „įtartinomis machinacijomis“, tačiau, kaip buvo rašoma šiame leidinyje, mėginimai įtraukti Bitkovus į „Interpolo“ ieškomų asmenų sąrašą nebuvo sėkmingi.
Igoris įsitikinęs, kad „įtartinos machinacijos“ iš tikrųjų tėra neaiškūs prasimanymai ir Rusijos žiniasklaidos prieš jį ir jo žmoną nutaikyta šmeižto kampanija.
Iš tiesų egzistuoja įrodymų, liudijančių, kad Igoris mažiausiai kartą tapo sukčiavimo auka. Jis pateikė „The Daily Beast“ redakcijai vieno iš Maskvos teismų nutartį, kurioje teigiama, kad atlikus teismo ekspertizės analizę, nustatyta, kad ant garantinės sutarties buvo padirbtas jo parašas, tačiau teismo nutartyje nenurodoma, kas padirbo šį parašą. Pagal šią sutartį padidinama Igorio kaip „Sberbank“ kredito gavėjo atsakomybė.
Anastasija pas tėvus į Gvatemalą atvyko 2010 m., tačiau jai nepavyko pritapti. Norėdama pakeisti savo tapatybę Anastasija pakeitė plaukų spalvą ir kreipėsi į plastikos chirurgus, kad šie pakeistų jos išvaizdą.
„Ji tapo neatpažįstama, visiškai nepanaši į tą, kokia ji buvo 16-kos Sankt Peterburge“, - pasakojo Irina. Pasivadinusi Anastasios Aven pseudonimu mergina darė sėkmingą modelio karjerą ir neilgai trukus susidomėjo galimybe išmėginti savo jėgas televizijoje.
Bendradarbiaudami su Gvatemalos turizmo biuru INGUATE Bitkovai pradėjo šalies mastu transliuojamą realybės šou „Anastasia‘s World“. Šiame šou buvo rodoma po gražiausias Gvatemalos vietas keliaujanti imigrantė, tokiu būdu siekiant pritraukti didesnį lankytojų iš užsienio dėmesį.
„Gyvenimas slapstantis yra ne mums“, - tikina Irina, paklausta, kodėl ji su vyru pritarė Anastasijos karjerai televizijos šou, atsižvelgiant į rizikingą „ištremtųjų“ statusą, jau nekalbant apie tai, ką teko patirti Anastasijai.
„Pasitikėjome naujaisiais pasais ir tapatybe“, - tikino Irina. „Keliavome po pasaulį su šiais dokumentais, bendravome su rusais. Be to, Gvatemalos valdžia rėmė šį šou, taigi koks dar gali būti didesnis garantas?“ – argumentus žėrė Irina.
Vis dėlto šių garantijų nepakako.
VTB banko teisininkai tikina, kad būtent jie rado Bitkovus Gvatemaloje ir paskubino vietos valdžią, kad šie asmenys būtų areštuoti. 2014 m. vasario mėn. VTB pateikė prašymą pradėti baudžiamąją bylą prieš Gvatemaloje gyvenančius Bitkovus. Vos po mėnesio šiai rusų šeimai pateikti kaltinimai dėl padirbtų dokumentų, areštuotas jų turtas ir šios Centrinės Amerikos šalies bankuose esančios sąskaitos.
Vis dėlto egzistuoja nemažai abejonių ir prieštaravimų, kokį tiksliai vaidmenį atliko bankas ir ar jis paspartino Bitkovų suėmimą. Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG)– tarptautiniu lygmeniu veikiančios su korupcija kovojančios organizacijos – pateikiama informacija, ši byla pradėta 2010 m., kilus įtarimams dėl tam tikrų valstybės tarnautojų, dirbančių Generaliniame migracijos ir nacionalinio asmenų registro direktorate (RENAP), veiklos.
Manoma, kad ši tarnyba imigrantams išduodavo netikrus pasus ir asmens tapatybės korteles mainais į grynuosius pinigus. „CICIG Bitkovams iškelta byla neturi nieko bendro su tuo, kas galėjo būti įvykę už Gvatemalos ribų“, - patikino su „The Daily Beast“ redakcija elektroniniais laiškais ir telefonu bendravęs CICIG atstovas spaudai Diego Fernando Alvarezas.
Egzistuoja kelios suinteresuotos pusės. Pirmoji – CICIG, reikšmingiausia – Gvatemalos generalinė prokuratūra, dar viena – RENAP, kita – VTB. Jokiais būdais nesame susiję su šiuo rusų banku, su jais nepalaikome jokių ryšių“, - patikino jis.
Maža to, „The Daily Beast“ gavo prieigą prie CICIG skundo dėl Bitkovų, kuriame aiškiai minimas rusų bankui VTB atstovaujantis teisininkas Augusto Penadosas Grajeda, pateikiantis kaltinimus Bitkovams dėl tapatybės slėpimo, padirbtų dokumentų naudojimo, pinigų plovimo ir kitų nusikaltimų.
D. F. Alvarezas parašė elektroninį laišką, kuriame teigia, kad CICIG tik citavo policijos parengtą ir valstybinės institucijos duomenų bazėje paskelbtą ataskaitą ir nesirėmė jokiais duomenimis iš prieš penkerius metus VTB Bitkovams iškeltos bylos. „Taip pasielgta procedūrinio taupymo sumetimais, skundai sugrupuoti, nes nusikaltimai yra vienodi“, - rašo jis.
Mėginimai iš VTB gauti komentarą šiais klausimais buvo nesėkmingi.
Ankstyvą 2015 m. sausio 15 d. rytą Bitkovų namą Gvatemalos priemiestyje apsupo 60 policijos pareigūnų. Konfiskuoti visų šeimos narių pasai ir 100 tūkst. JAV dolerių. Igoris, Irina, jų dukra Anastasija ir sūnus Vladimiras 24 valandas buvo laikomi namuose, kol buvo atlikta krata ir apklausos.
Anastasiją ištiko panikos priepuolis, tačiau jai nebuvo leista susitikti su ją gydžiusiu psichiatru ar kitoje gatvės pusėje gyvenančiu mylimuoju. Galiausiai jai buvo suleista raminamųjų vaistų.
Kitą dieną 5 val. ryto Igoris, Irina ir Anastasija Bitkovai išvežti į ikiteisminio sulaikymo izoliatorių, įkurdintą automobilių stovėjimo garaže po Gvatemalos teismo rūmų pastatu. Irina pasakojo, kad kamerose buvo daug į aikštelę atvažiuojančių ir iš jos išvažiuojančių automobilių išmetamųjų dujų.
Tualetas buvo siaubingos būklės, nebuvo praustuvės. Nebuvo taip pat ir jokių baldų, taigi jiems teko sėdėti ir miegoti ant grindų. Nors kitiems sulaikytiesiems buvo atnešamas maistas, Bitkovams maisto niekas neatnešdavo. Irina patikino, kad jiems buvo pasakyta, kad maistą ir vandenį gali atnešti tik šeimos nariai, nors, moters teigimu, valdžia puikiai žinojo, kad visi jų artimieji gyvena Rusijoje.
Bitkovai įnirtingai neigia savo kaltę ir tikina, kad už viso to stovi Maskvos žvalgybos ir finansų institucijos. „Gavome pasus iš atitinkamų valstybės tarnybų, kreipėmės į migracijos tarnybą, buvo paimti mūsų pirštų atspaudai, viskas buvo daroma įprasta tvarka“, - tikino Igoris. „Neturėjome jokių priežasčių manyti, kad vyksta kas nors nelegalaus. Jei Gvatemalos valdžia dalyvavo mafijos tipo operacijoje, mes apie tai nieko nežinojome“, - pridūrė jis.
Bitkovų dukrai Anastasijai pateikti kaltinimai sąmoningai nuslėpus tapatybę, nes jai išduotuose dokumentuose įsivėlė rašybos klaida – vietoje „s“ raidės varde palikta „c“. Trejų metų Bitkovų sūnus Vladimiras tą pačią dieną, kai atlikta krata sutuoktinių namuose, kartu su aukle Veronica Gonzalez buvo nugabenti į teismą, kur teisėjas auklę ir šeimos draugą Rolando Alvarado paskelbė vaiko globėjais.
Berniukas pas globėjus praleido mėnesį, kur jam sekėsi ganėtinai gerai, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo atskirtas nuo tėvų. Vasario mėn. kitas teisėjas šį sprendimą atšaukė ir nurodė vaiką perkelti gyventi į vaikų globos namus. Berniukas ten praleido 42 dienas, kol Bitkovams pagaliau pavyko išsireikalauti, kad vaikas būtų grąžintas globėjams, kuriuos buvo skyręs ankstesnis teisėjas.
Irina papasakojo, kad jos sūnui vaikų namuose sekėsi labai prastai. Per prieglaudoje praleistas dienas vaikas susirgo konjunktyvitu, jam nulūžo dantis, o virš akių atsirado didelis randas. Jo teigimu, vaikas patyrė siaubingą traumą.
„Labiausiai nerimaujame dėl Volodios“, - patikino ji. „Valstybės institucijos deda pastangas, kad grąžintų jį į prieglaudą. Gvatemala veikia prieš jo interesus, nors jis čia gimęs šios šalies pilietis“, - stebėjosi Irina. Ne ką mažesnę baimę Bitkovams kelia ir tai, kad Vladimiras gali būti išgabentas į Rusiją.
„Trimečio rusų berniuko tėvai suimti dėl įtarimų įvykdžius nusikaltimą Gvatemaloje, o vaikas šiuo metu yra su aukle“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė dėl priimto draudimo amerikiečiams įsivaikinti našlaičius iš Rusijos pagarsėjęs Kremliaus vaikų teisių ombudsmenas Pavelas Astachovas.
Taip pat P. Astachovas pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Rusijos ambasada derasi su Gvatemalos valdžia dėl berniuko likimo. Rusijos ambasadorius Nikolajus Babičius savo ruožtu patikino, kad esant būtinybei ambasada dalyvaus sprendžiant Vladimiro Bitkovo globos klausimą.
Nors Bitkovai negali išvykti iš Gvatemalos, nes neturi Gvatemalos pasų, o jų rusiškų pasų galiojimas pasibaigė prieš metus, vis dėlto prašymas paleisti juos už užstatą nebuvo patenkintas. Ši šeima gali būti išsiųsta atgal į Rusiją, kur su jais be jokios abejonės bus susidorota pasitelkus neskaidrią teisinę sistemą – Rusijoje jie neturi jokios vilties į išteisinimą.
Nors Rusija su Gvatemala neturi pasirašiusi sutarties dėl ekstradicijos, jos gali neprireikti. „Pagal Gvatemalos įstatymus jie gali būti išsiųsti į tėvynę, nepriklausomai nuo to, ar jų kaltė bus įrodyta, ar ne“, - patikino D. F. Alvarezas iš CICIG. „Bet kuriuo atveju sprendimą priims teisėjai“, - pridūrė jis.
Bitkovai savo ruožtu tikina, kad jų kaltės įrodymui neabejotinai turės įtakos Gvatemalą su Maskva siejantys finansine nauda paremti ryšiai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šių metų kovo mėn. lankėsi Gvatemaloje ir bendroje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Gvatemalos užsienio reikalų ministras pirmininkas Carlosas Raulis Moralesas, kalbėjo apie „šviesias prekybos perspektyvas ir ženkliai augančias investicijas“.
Iš tikrųjų S. Lavrovas pasikuklino. Rusija – trečioji pagal investicijų dydį Gvatemalos ekonomikos rėmėja. Pirmoji ir antroji vietos tenka Kolumbijai ir Kanadai. Didžioji investicijų dalis susijusi su didžiulėmis nikelio kasyklomis ir perdirbimo gamyklomis rytinėje Gvatemalos dalyje.
2013 m. naujienų agentūrai ITAR-TASS S. Lavrovas sakė, kad į CGN bendrovę investuotos lėšos siekia 450 mln. JAV dolerių (401,71 mln. eurų). „Tai viena didžiausių investicijų į šios šalies ekonomiką ir neabejojame, kad tai toli gražu nėra paskutinis toks projektas“, - tada kalbėjo S. Lavrovas. Šiuo metu „Solway Group“ investicijos jau siekia 550 mln. JAV dolerių (490,98 mln. eurų), o tai prilygsta 1 proc. Gvatemalos BVP.
Ar Bitkovai sako tiesą teigdami, kad jų likimas atsidūręs valstybės valdomų milžinių rankose, ar jie iš tiesų yra sukčiai? Ar galima teigti, kad Bitkovams tiesiog labai nepasisekė ir jie buvo įtraukti į neteisėtą migracijos sistemos machinacijų liūną, ar vis dėlto jie turėtų būti vadinami visaverčiais šios sistemos dalyviais?
Atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai nėra lengva. Vis dėlto nekyla jokių abejonių, kad Rusijos valstybės valdomi bankai („Sberbank“, „Gazprombank“ ir VTB) prisidėjo prie Bitkovų medžioklės užsienyje ir šie bankai neabejotinai glaudžiai susiję su Kremliumi. Dėl šių ryšių glaudumo 2014 m. abu šie trys bankai atsidūrė JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašuose. Įtraukti į sankcijų sąrašus jie buvo dėl jų kaip valstybinių institucijų vaidmens Rusijos vykdomoje užsienio politikoje, o taip pat ir atlikto vaidmens įsiveržiant į Ukrainą ir įvykdant neteisėtą Krymo užėmimą.
Bitkovų istorija neabejotinai parodo, kad net ir su politiškai neutraliu verslininku, atsisakiusiu vykdyti valdžios elito nurodymus, gali būti be jokio gailesčio susidorota. Nepriklausomai nuo šios bylos eigos, jei Igoris, Irina ir Anastasija Bitkovai bus išsiųsti į Rusiją, jie neturės jokio vilties dėl nešališko tyrimo. Didelė tikimybė, kad mažojo Vladimiro Bitkovo jie jau niekada nebepamatys.