Visi žinojo, ką ketina pasakyti B. Nemcovas. Žmogus, kurį Borisas Jelcinas praktiškai buvo pasirinkęs savo įpėdiniu, tapo nenaudingas ir atstumtas, „The Bloomberg View“ rašo Leonidas Beršidskis.
„Dabar B. Nemcovo kritika V. Putino Rusijai buvo įvertinta pačiu žiauriausiu būdu“, – rašo apžvalgininkas.
L. Beršidskis prisimena, kad pirmą kartą B. Nemcovą sutiko dar 1992 metais, kai jis ėjo Žemutinio Naugardo gubernatoriaus pareigas.
„Nuostabus jaunas fizikas, jis bandė niūriame pramoniniame sovietiniame mieste, kuris ilgą laiką buvo neprieinamas užsieniečiams, praktiškai pritaikyti liberalios ekonomikos principus. Puikiai pamenu nepasitikėjimą, kuris buvo juntamas net ir jo biure: besišypsantis ir iškalbingas vyras kaip diena ir naktis skyrėsi nuo sovietinių funkcionierių, savo pirmtakų. Jis buvo panašus į politiką iš Holivudo filmų, netikėtai atsidūrusį Rusijos gilumoje“, – rašo žurnalistas.
„Jis buvo labai populiarus – jo inicijuotos reformos regioną pavertė vienu iš patraukliausių investuotojams iš užsienio. Ir B. Jelcinas tai puikiai suprato“, – rašoma straipsnyje.
Tuometinis Rusijos prezidentas jį ruošė įtakingam postui, nors jo entuziazmas vėliau priblėso – 1999 metais savo įpėdiniu jis pasirinko V. Putiną.
L. Beršidskis pažymi, kad B. Nemcovas iš pradžių palaikė V. Putiną. Kartu su politologu Ianu Bremmeriu 2000 metais „The New York Times“ jis štai kaip įvertino B. Jelcino pasirinkimą: „Būtų teisingiausia, jeigu Rusija turėtų lyderį, kuris buvo nepajudinamai ištikimas valstybiniams interesams. Sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų galima padaryti dar geriau“.
Straipsnio autorius prisimena I. Bremmerio įrašą socialiniame tinkle „Twitter“ B. Nemcovo nužudymo naktį: „Mes klydome. Ilsėkis ramybėje, Borisai“.
„Turiu rimtų abejonių, ar B. Nemcovo mirtis sustiprins prie V. Putiną nukreiptą judėjimą. Jis pernelyg silpnas, kad galėtų atlaikyti tokią grėsmę“, – samprotauja straipsnio autorius.
„Bet negaliu negalvoti, kokia galėjo būti mano šalis, jeigu B. Jelcinas 1999 metais buvo pasirinkęs kitą variantą. Jeigu Rusijos prezidentu būtų tapęs B. Nemcovas, šalis galėjo tapti valstybe, kurioje būčiau galėjęs dirbti ir gyventi. Jam mirus, mirė ir ta nerealizuota ateitis“, – rašo L. Beršidskis, 2014 metais viešai pranešęs emigruojantis iš Rusijos.