Nors užsienyje apie tai žinoma mažai, Kinijoje prekyba vaikais yra tapusi epidemija, rašo globalpost.com. Kiekvienais metais tūkstančiai mažų vaikų – paprastai iš skurdžiai gyvenančių šeimų – yra pagrobiami, nugabenami tūkstančius kilometrų ir parduodami už 500–5000 dolerių (1300–13 000 litų).

Kai kurie iš jų priversti užsiimti prostitucija ar paverčiami vergais. Tačiau daugumą nuperka žmonės, norintys auginti vaiką kaip savo.

Stabdomi skurdo ir vietos policijos abejingumo, daugelis biologinių tėvų ieško savo vaikų metų metais ir niekada jų neranda.

Pekine šią problemą mėginama spręsti jau daug metų. Anot naujienų agentūros „Xinhua“, nuo 2009 metų policija išgelbėjo daugiau kaip 54 tūkst. vaikų ir sulaikė 11 tūkst. pagrobėjų.

Kinija neskelbia bendros praneštų pagrobimo atvejų statistikos. „Tačiau skaičiai varijuoja nuo 10 tūkst. iki 70 tūkst. vaikų per metus, - sako Charlie Custeris, vienas iš šią temą nagrinėjančio dokumentinio filmo „Living With Dead Hearts“ („Gyvenimas su mirusiomis širdimis“) kūrėjų. – Tiek vaikų neįmanoma paskelbti ant pieno pakelių“.

Oficialios pastangos kovoti su šia problema yra prieštaringos. Rugsėjo pabaigoje per vieną posėdį Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komitetas pasiteiravo kinų delegacijos, ar Pekinas uždraus visas prekybos vaikais formas. Delegacija pateikti atsakymą atsisakė. Komitetas taip pat paragino vyriausybę labiau pasitelkti visuomenės pagalbą kovoje su vaikų grobimais.

Kinija jau žengė kelis žingsnius šiai problemai pažaboti. Vyriausybė įkūrė specialias kovos su vaikų grobimais pajėgas, kurios tyrinėja ir persekioja kūdikių grobikų gaujas. Šį mėnesį šios pajėgos išlaisvino 92 vaikus, kurie buvo pagrobti iš skurdžių regionų pietvakarinėse Sičuano ir Junano provincijose.

Tačiau šeimoms tokių priemonių nepakanka.

Daug kas tvirtina, kad vietos policija pasiūlo mažai pagalbos tėvams, parašiusiems pareiškimą dėl vaiko pagrobimo. Kai policija imasi veiksmų, dažniausiai jau būna per vėlu. Svarbiausios yra kelios pirmos dienos po pagrobimo, nes organizuotos nusikaltėlių gaujos per savo bendrininkų tinklus gali greitai išvežti vaiką už tūkstančių kilometrų.

Iš tikrųjų kai kuriuose rajonuose prie to prisideda ir pati vyriausybė. Anksčiau šiais metais buvo sulaikyta viena šeimos planavimo pareigūnė, tarpininkavusi parduodant keturis kūdikius. Kai kurie pareigūnai taip pat padeda suklastoti dokumentus, kad vaikas patektų į prieglaudą, iš kurios jį gali įsivaikinti užsieniečiai, turintys sumokėti didžiulius mokesčius. Anot tyrimo, kurį 2011 metais atliko žurnalas „ Caixin“, kai kurie iš šių vaikų atsidūrė Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje ir kitose Vakarų šalyse.

„Norėtųsi pasakyti: tiesiog šiuo metu įsivaikinimui nesirinkite vaiko iš Kinijos“, - sakė Ch. Custeris.

Kodėl tai vyksta? Daug ekspertų kaltina vieno vaiko politiką. Tėvai, kurie nori sūnaus, gali nusipirkti berniuką juodojoje rinkoje ir išvengti rizikos susilaukti dukters bei mokėti baudą. Vienoje iš nesenų bylų tris dukras auginanti šeima Henano provincijoje paklojo 8 tūkst. dolerių (20,8 tūkst. litų) už vyriškos lyties naujagimį.

Įtakos turi ir socialiniai faktoriai. Žmonėms, nusipirkusiems pagrobtą vaiką, beveik negresia jokia bausmė, jei su vaiku gerai elgiamasi. Kinijoje gyvuojanti sena tradicija auginti tolimų giminaičių vaikus kaip savus suteikia pirkėjams šiokią tokią priedangą.

„Žvelgiant plačiau, tai didelė problema, nes Kinijoje vyrauja kultūra nesikišti į kitų reikalus, - sako Ch. Custeris. – Daugybė pagrobtų vaikų nugabenami į vietas, kur aplinkui yra daug žmonių. Bet žmonės nieko nesako“.

Svarbiausia, kad prekyba vaikais yra pelningas verslas.

Šiuo verslu susigundo net gydytojai, kurių atlyginimai Kinijoje yra palyginus maži. Rugpjūtį Šansi provincijoje buvo sulaikyta viena akušerė, pardavinėjusi naujagimius po 2 500 dolerių (6 500 litų). Jų motinoms ji pranešdavo, kad naujagimis gimė pernelyg silpnas ir neišgyveno. Šia veikla ji vertėsi septynerius metus ir buvo demaskuota tik tada, kai vienas nevilties apimtas tėvas užlipo ant savo namo stogo ir pagrasino nušoksiąs žemyn, jei policija nepradės tyrimo.

Kritikai ragina Kiniją bausti pagrobtų vaikų pirkėjus. „Global Times“ redaktorius Yu Jincui rašė, jog Kinija turi bausti tėvus, perkančius pagrobtus vaikus, ir „pažaboti ne tik pasiūlą, bet ir paklausą“.

„Tiek grobikai, tiek pirkėjai turi suvokti, kad už jų veiksmus laukia sunki bausmė“, - jis.