Gyvendamas Sudane, O. bin Ladenas pradėjo raginti surengti džihadą prieš Vakarų pajėgas ir įsigudrino eksportuoti terorizmą prieš taikinius Amerikoje, pavyzdžiui, surengė išpuolius prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje, praėjus vos dvejiems metams po jo išvarymo, skelbia nationalinterest.org.
Tikėtina, kad istorija kartojasi, Vakarams pamiršus išmoktas pamokas ir vėl nusprendus nekreipti dėmesio į intensyvėjantį terorizmą Užsacharyje, padariniai gali būti labai skaudūs. Tiesiog prisiminkime 2019-uosius, kai Kenijoje veikiantis „Al Qaeda“ padalinys planavo užgrobti lėktuvą ir surengti į rugsėjo 11-osios ataką panašų išpuolį.
Nors šie planai buvo sužlugdyti, kilusi grėsmė pabrėžia neramų dešimtmetį, kurio metu Užsachario Afrikoje įvyko beprecedentis islamistinių grupuočių atsikūrimas. „Islamo valstybės“ padaliniai iš gyvenamųjų vietų išstūmė milijonus žmonių, stengdamiesi įkurti bazių šešiose Afrikos šalyse. Retkarčiais teroristų valdomos teritorijos plotu prilygo Belgijai.
Kartojasi kruvinas scenarijus
Ekspertai dar labiau skambina pavojaus varpais, 2020-uosius pavadinę „Islamo valstybės“ padalinių prasilaužimo metais. Tokia tikrovė per daug nestebina, ypač atsižvelgiant į metų pradžioje surengtas atakas, kurių metu Mozambike žuvo 50 žmonių, Nigeryje – 100, o vos prieš keletą savaičių džihadistai Nigerijoje buvo pagrobę apie 300 mokinių.
Istorijai kartojantis, „Islamo valstybės“ persiorientavimas į Afriką ir šiame žemyne atsirandantys nauji „karštieji taškai“ gali kelti didesnį pavojų nei ankstesni džihadistų planai Viduriniuose Rytuose.
Afrikoje islamistams pavyko strategiškai užimti teritorijų tarpvalstybinėse zonose. Tokia taktika leidžia rengti išpuolius ir pradingti kitos valstybės teritorijoje, o nukentėjusios šalys, kurios, beje, yra vienos skurdžiausių ir labiausiai nepasiruošusių išstumti „Islamo valstybę“, faktiškai nieko negali jiems padaryti. Be to, kai kurie „karštieji taškai“ yra netoli gamtinių išteklių telkinių. Juos užėmusi, „Islamo valstybė“ gerokai praturtėtų ir galėtų išplėsti savo tinklą bei pajėgumus.
Atsižvelgiant į galimus neveiksnumo padarinius (tvirtesnis „Islamo valstybės“ tinklas, turintis daugybę saugių prieglobsčių, iš kurių galima puldinėti Vakarus), „Islamo valstybės“ veikla Afrikoje reikalauja didesnio dėmesio, nes tai yra nepaprastai svarbus saugumo klausimas.
Itin aktualūs keturi „karštieji taškai“. Pirmasis – Vakarų Afrika, kurią drasko keletas vidaus sukilimų. Daugiausia nerimo kelia sukilimas, kuriam vadovauja „Boko Haram“. Ši karinė grupuotė veikia Nigerijoje, Čade, Nigeryje ir Kamerūne, rašo BBC.
Siekdama įkurti kalifatą ir nuversti Nigerijos vyriausybę, nuo 2009-ųjų „Boko Haram“ nužudė 36 tūkst. civilių, dar 2,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą. Nors po 2010-ųjų „Boko Haram“ koordinavo savo veiksmus su islamistų karine grupuote „Al Qaeda musulmoniškame Magribe“, 2016 m. grupuotė suskilo. Viena dalis liko lojali padaliniui „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija“, kita – nepalaužiamai remia Abubakarą Shekau.
Neturi resursų
Nors „Boko Haram“ valdoma teritorija plotu kadaise prilygo Belgijai, grupuotei pasidalijus, teritorija sumažėjo. Nepaisant to, grupuotės įtaka Nigerijos Borno valstijoje yra didžiulė. Be to, valstijos geografinė padėtis (ji išsidėsčiusi keturių šalių kryžkelėje) yra nepaprastai palanki.
Užimama pozicija leido „Boko Haram“ pradingti Čade. Praėjusiais metais islamistų grupuotė surengė, ko gero, daugiausia gyvybių nusinešusią teroristinę ataką šalies istorijoje – žuvo 92 žmonės. Taip pat „Boko Haram“ slapta prasiskverbė į Nigerį, kur nužudė 28 gyventojus ir sugriovė 800 namų, ir Kamerūną, kur vieno išpuolio metu žuvo 17 žmonių.
Nigerija negali suvaldyti „Boko Haram“, ir išlieka abejonių, ar tai pavyktų padaryti kuriai nors iš pirmiau minėtų šalių, ypač atsižvelgiant į jų karinį ir ekonominį silpnumą. Nors Nigerijos kariuomenė užima 42-ą vietą tarp 138 analizuotų šalių, kitos minėtosios valstybės rikiuojasi ne aukščiau 87-os vietos.
Taip pat joms trūksta finansinių išteklių – šios šalys yra vienos vargingiausių pasaulyje. Tarp 190 analizuotų geografinių vienetų Nigerija ir Kamerūnas užėmė atitinkamai 141-ą ir 145-ą vietas. Čadas ir Nigerija pagal vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį užima žemesnę nei 174-ą vietą.
Ką jau kalbėti apie tai, jog antrą geriausią kariuomenę po Nigerijos turintis Čadas išgyveno recesiją ir turėjo kliautis Prancūzijos pagalba, kad užkirstų kelią kariniam perversmui, ir visa tai nutiko vos per pastaruosius ketverius metus. Čadas negali sau leisti turėti tokios silpnos vietos, bruzdant „Islamo valstybei“ ir viliojant pietinėje šalies dalyje esantiems naftos telkiniams, kurie galėtų tapti potencialiu islamistų grupuotės gelbėjimosi ratu ir pajamų šaltiniu.
Kitas didelis sukilimas Vakarų Afrikoje apima Malį, Burkina Fasą ir Nigerį. Šiose šalyse „Islamo valstybė Didžiojoje Sacharoje“ užkariavo „nevaldomą teritoriją“, kur susitinka minėtosios „žlungančios“ valstybės.
Malis yra viena iš keleto Sahelio šalių, šiuo metu kovojančių su džihadistų sukilimais, ir smurtas vis stiprėja, praneša BBC. Remiantis praėjusių metų lapkričio 25 d. paskelbtu Pasauliniu terorizmo indeksu, „Islamo valstybės“ „svorio centras“ persikėlė iš Vidurinių Rytų į Afriką ir šiek tiek į Pietų Aziją. Be to, 2020 m. „Islamo valstybės“ kovotojai Užsachario Afrikoje nužudė 67 proc. daugiau žmonių.
„Dėl „Islamo valstybės“ padalinių plėtros Užsachario Afrikoje daugelyje regiono šalių suintensyvėjo terorizmas, – nurodoma Pasauliniame terorizmo indekse. – Septynios iš 10 šalių, kuriose labiausiai išaugo teroristų veikla, yra Užsachario Afrikoje: Burkina Fasas, Mozambikas, Kongo Demokratinė Respublika, Malis, Nigeris, Kamerūnas ir Etiopija.“
Ataskaitoje pažymima, jog 2019 m. „Užsachario Afrikoje buvo užfiksuota daugiausia su „Islamo valstybės“ išpuoliais siejamų mirčių – 982, arba 41 proc. visų teroristų aukų“.
Kadangi Malis ir Burkina Fasas užima ne aukštesnę negu 165-ą vietą pagal vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį ir 96-ą vietą pagal karinę galią, šioms šalims vargu ar pavyks užkirsti kelią dar vieno „Islamo valstybės“ saugaus prieglobsčio sukūrimui.
Kitas džihadistų grupuotei svarbus „karštasis taškas“ yra Rytų Afrikoje, konkrečiai, Mozambiko šiauriniame pasienyje su Tanzanija, kur „Islamo valstybės“ padaliniai nuo 2017 m. nužudė 2 tūkst. civilių, o dar 430 tūkst. buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą.
Mozambike „Islamo valstybė Vidurio Afrikos provincijoje“ užėmė „keturias turistų salas“ ir Mocimboa da Praia – uostamiestį Kabo Delgado provincijoje, besiribojančioje su Tanzanija ir garsėjančioje gausiais gamtiniais ištekliais (gamtinėmis dujomis ir rubinais), kurių vertė apytikriai siekia 50 mlrd. JAV dolerių. Juos užvaldžiusi, „Islamo valstybė“ praturtintų savo tinklą.
Mūšio laukas - ištisas žemynas
Užimtą teritoriją „Islamo valstybė“ taip pat naudojo prasiskverbti į Tanzaniją ir spalio mėnesį surengė invaziją, kurios metu 300 kovotojų nužudė 20 žmonių, prieš atsitraukdami į Mozambiką.
Mozambikas ir Tanzanija ekonomikos ir kariuomenės atžvilgiu nusileidžia Nigerijai, todėl galima daryti prielaidą, kad šioms dviem šalims bus nelengva panaikinti šį trečią galimą saugų prieglobstį.
Verta trumpai paminėti Jungtines demokratines pajėgas – grupuotę, įtariamą ryšiais su „Islamo valstybe“, ir jos valdomus kalnus, besidriekiančius išilgai Kongo Demokratinės Respublikos ir Ugandos, nuo Ruvenzorio iki Iturio, kur iškasama didžioji dalis Kongo Demokratinės Respublikos aukso.
Nors ši salafitų organizacija egzistuoja nuo 1995-ųjų, pastaruoju metu jos aukų skaičius ėmė sparčiai augti. 2020 m. nuo Jungtinių demokratinių pajėgų rankos žuvo 800 Kongo civilių. Kongo Demokratinė Respublika pagal karinę galią užima 71-ą vietą, tačiau pagal ekonomiką yra tarp skurdžiausių valstybių – 185-a.
Nepažabojus Jungtinių demokratinių pajėgų, ši organizacija gali tapti dar viena „Islamo valstybės“ sąjungininkų „portfelio“ dalimi, suteiksiančia labai svarbią prieigą prie kitos tarpvalstybinės zonos ir neįkainojamų aukso kasyklų bei stiprią poziciją Kongo Demokratinėje Respublikoje – daugiausia vertingiausių gamtos išteklių galinčioje pasigirti pasaulio valstybėje.
Turėdama keturis besiplečiančius saugius prieglobsčius, „Islamo valstybė“ atsikūrė Užsacharyje ir gali būti pavojingesnė nei kada nors anksčiau. Įsitvirtinusi prie žlungančių šalių sienų, „Islamo valstybė“ tapo beveik neliečiama. Kadangi jokia Užsachario valstybė negali sustabdyti musulmonų plėtros daug išteklių turinčioje teritorijoje, Vakarai, kad ir koks būtų jų atsakas, turi greitai reaguoti, kol „Islamo valstybė“ nespėjo padidinti savo pajėgumų ir išplėsti tarptautinių veiksmų iki neregėto masto.
Visgi ši problema nėra tik vyriausybių kova su sukilėliais, vyksta ir mirtinas lenktyniavimas tarp „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ šalininkų. Konkurencija pasidarė tokia įtempta, kad „GlobalStrat Risk Consultancy“ dirbantis džihado ekspertas iš Prancūzijos Olivier Guitta pateikė tokią prognozę: „Afrika bus džihadistų mūšio lauku ateinančius 20-imt metų ir pakeis Vidurinius Rytus.“
Tiek „Al-Qaeda“, tiek „Islamo valstybė“ neapkenčia Vakarų remiamų pasaulietiškų valdovų, kuriuos vadina „atsimetusiais nuo tikėjimo“. Kita vertus, šių grupuočių veiklos metodai smarkiai skiriasi. „Islamo valstybė“ yra linkusi į žiaurų, atvirą smurtą, kaip matyti iš nufilmuotų vaizdo įrašų, kuriuose aukoms nukertamos ar nupjaunamos galvos. Nors tokie veiksmai, be jokios abejonės, į „Islamo valstybės“ gretas pritraukia sociopatų ir nusikaltėlių, tačiau taip pat jie atgraso didžiąją dalį musulmonų. Savo ruožtu, „Al-Qaeda“ ir jos padaliniai dažnai siekia laimėti vietos gyventojų, nepasitikinčių savo vyriausybe ar policija, lojalumą, išnaudodami regioninius ir etninius konfliktus.
