Vienoje įsikūrusi Jungtinių Tautų institucija sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos pranešė, jog ataka buvo įvykdyta sekmadienį, tačiau pridūrė, kad apie jokį radiacijos lygio padidėjimą objekte nepranešta.
TATENA teigė, kad „radioaktyviųjų medžiagų atsargos šioje aikštelėje yra labai mažos“ , o jų būklė „nekritinė“, todėl „žala, apie kurią pranešta, neturėjo jokių radiologinių pasekmių“.
Objektas priklauso Charkivo fizikos ir technologijų institutui – mokslinių tyrimų institutui, gaminančiam radioaktyviąsias medžiagas, naudojamas medicinoje ir pramonėje.
Pastarosiomis dienomis Charkivas buvo intensyviai apšaudomas iš artilerijos ir raketomis, nes Maskva bando didinti spaudimą Ukrainai pasiduoti.
Pats branduolinis institutas yra atsidūręs internetinių sąmokslo teorijų ir nepagrįstų teiginių Rusijos žiniasklaidoje centre – neva Ukraina bando sukurti „nešvarią bombą“, t. y. primityvų branduolinį ginklą, galintį sukelti masinių aukų.
TATENA teigė, kad tai tik vienas iš atvejų, kai branduolinis objektas tampa Rusijos karo Ukrainoje taikiniu.
„Mes jau turėjome keletą epizodų, kai buvo pažeista Ukrainos branduolinių objektų sauga“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossis.
Gauta pranešimų apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginių pažeidimus netoli Kyjivo ir Charkivo, o Rusijos pajėgos smogė Zaporižios atominei elektrinei ir sukėlė gaisrą, kurį teko malšinti.
TATENA teigė, kad didžiausią Europos branduolinę elektrinę dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos, kurios blokuoja atsarginių dalių ir vaistų tiekimą. Veikia tik du iš šešių elektrinės reaktorių.
Taip pat nutrūko ryšys su nedideliais branduoliniais objektais pietiniame Mariupolio mieste, kuris yra apsuptas Rusijos pajėgų, todėl gyventojai neturi elektros ir vandentiekio.
TATENA paragino Maskvą ir Kijevą susitarti dėl branduolinių objektų apsaugos plano.
M. Grossi pasisiūlė vykti į liūdnai pagarsėjusią Černobylio atominę elektrinę, kurioje 1986 metais įvyko katastrofa ir kurioje jau 12 dienų iš eilės dirba daugiau kaip 200 darbuotojų.
