Tarptautinės Verslo ir profesijos moterų federacijos (BPW) Taivano skyrius, vadovaujamas buvusios viceprezidentės Annette Lu (Anet Lu), pareiškė, kad šis sprendimas atspindi baimę supykdyti Kiniją, kuri tremtyje gyvenantį Dalai Lamą laiko separatistu.
"Pykstame, nes vyriausybė aiškiai susirūpinusi dėl Kinijos reakcijos. Absurdiška, kad Taivanas turi klausyti Kinijos ir siekti jos pritarimo, prieš imdamasis ką nors dalyti", - sakė A.Lu atstovė.
Federacija nurodė, kad buvo susisiekusi su Dalai Lama tiesiogiai ir kad jis sutiko atvykti į šios organizacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono konferenciją, kuri gruodį vyks Taibėjuje.
Taivano URM patvirtino, kad ji neleis įvykti šiam vizitui, tačiau neigė, kad Kinija kaip nors susijusi su šiuo sprendimu.
"Tiesiog dabar nėra geras laikas", - ministerijos atstovas Steve'as Hsia (Stivas Sia) sakė naujienų agentūrai AFP, atsisakęs pakomentuoti plačiau.
Kinija griežtai kritikuoja Dalai Lamą, įtardama, kad jis siekia Tibeto nepriklausomybės, nors pats tibetiečių budistų dvasinis lyderis teigia norintis tik didesnės autonomijos ir tikėjimo laisvės savo tėvynei.
Dalai Lama išreiškė norą aplankyti Taivaną 2008 metais, tačiau tuomet salos vyriausybė irgi argumentavo, jog pasirinktas netinkamas laikas.
Dvasinis lyderis apsilankė Taivane 2009 metais, siekdamas paguosti nukentėjusius nuo pražūtingo taifūno, tačiau tą viešnagę griežtai pasmerkė Kinija. Kaip pranešama, dėl Dalai Lamos vizito buvo atšaukta daug turistų iš žemyninės Kinijos kelionių į šią salą.
Dalai Lamos vizitai Taivane ypač piktina Kiniją, kuri šią salą tebelaiko savo teritoriją ir neatmeta galimybės ją kada nors susigrąžinti, nors Taibėjaus vyriausybė buvo savarankiška nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Taivano ir Kinijos santykiai smarkai pagerėjo, kai salo prezidentu tapo Pekinui draugiškas Ma Ying-jeou (Ma Jingdžou).