U. Kristerssonas buvo išrinktas 176 balsais prieš 173. Penktadienį jis paskelbė apie susitarimą sudaryti trijų partijų vyriausybę tarp jo Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir liberalų, kuriuos parlamente remia jų pagrindinė sąjungininkė SD.
Keturios partijos pristatė 62 puslapių bendradarbiavimo gaires, kuriose, be kita ko, raginama įnirtingai kovoti su nusikalstamumu ir imigracija bei statyti naujus branduolinius reaktorius.
Kraštutinių dešiniųjų SD, kažkada laikyti Švedijos politikos atstumtaisiais, per rugsėjo 11-osios rinkimus pasirodė labai sėkmingai.
Neonacių ir kitų kraštutinių dešiniųjų aktyvistų įkurta partija, tapo viena populiariausių politinių jėgų. Jai vadovauja Jimmie Akessonas, kuris nuo 2005 metų, kai perėmė partijos vairą, iš marginalinio judėjimo ją pavertė antra pagal dydį partija Švedijos parlamente.
J. Akessonas, kuris nemano, kad jo partija yra kraštutinių dešiniųjų, parlamentui sakė, kad nors jo partija norėtų būti vyriausybėje ir užimti postus ministrų kabinete, svarbiausia yra vyriausybės vykdoma politika.
„Svarbu tai, ką vyriausybė daro, o ne tai, kaip ji atrodo“, – sakė jis.
SD surinko rekordinius 20,5 proc. balsų ir atsiliko tik nuo darbą baigiančios premjerės Magdalenos Andersson socialdemokratų, Švedijos politikoje dominavusių nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
Nors ketvertas laikosi vieningos pozicijos, jų pozicijos tradiciškai išsiskiria keliose svarbiausiose politikos srityse, todėl susitarime buvo padaryta didelių nuolaidų, visų pirma siekiant patenkinti kraštutinių dešiniųjų reikalavimus.
Po rinkimų SD atiteko keturių parlamento komitetų pirmininkų postai, o kartu ir galimybė daryti didesnę įtaką Švedijos politikoje.
U. Kristerssonas pakeis M. Andersson, vadovaujančią didžiausiai Švedijos socialdemokratų partijai, kuri atsidūrė opozicijoje. Jis remia istorinį Švedijos siekį įstoti į NATO, šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.