Nepaisant to, pasak tarnybos, ten ir toliau į vandens paviršių kyla dujos.
Europos Sąjunga (ES) ir NATO mano, kad šie nuotėkiai yra tyčinių veiksmų rezultatas. Apie juos iš pradžių pranešta antradienį. Tada skelbta, kad iš Baltijos jūros dugnu nutiestų „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių trijose vietose plūsta dujos, tačiau vėliau buvo pastebėtas ir ketvirtas nuotėkis. Du iš jų užfiksuoti Švedijos, o likę du – Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pridūrė, kad kitas šalies vandenyse užfiksuotas nuotėkis nerodo jokių silpnėjimo ženklų. Tuo metu Danijos policija atsisakė komentuoti apie nuotėkius Danijos vandenyse.
Norvegijos tyrimų institutas NILU skaičiuoja, kad iš vamzdynų į aplinką iki šiol išmesta beveik 80 tūkst. tonų metano. Institutas taip pat parengė simuliaciją, kuri rodo, kad šias dujas iš nuotėkių vietų vėjas jau atnešė ne tik į kelis Švedijos ir Norvegijos regionus, o net ir į Jungtinę Karalystę (JK). Nors metanas nėra pavojingas sveikatai, aplinkosaugininkai būgštauja dėl šių incidentų žalos klimatui.
