„Nepaisant visko, tebėra svarbu stengtis palaikyti ryšį su Rusija“, – spaudos konferencijoje teigė S. Niinisto.
Jis pabrėžė, kad po invazijos į Ukrainą pradžios su V. Putinu jau kalbėjosi tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tiek Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Suomijos vadovas nurodė, kad iš E. Macrono ir O. Scholzo sulaukė žinutės, jog jis yra „įpareigotas palaikyti ryšį su V. Putinu“.
S. Niinisto perspėjo dėl tolesnės konflikto eskalacijos, tačiau nurodė dar „nežinąs“, koks bus penktadienį vyksiančio skambučio turinys.
Suomijos prezidentas taip pat pakartojo savo raginimą šaliai „nedvejojant, tačiau atsargiai“ apsvarstyti galimą stojimą į NATO. Rusijai užpuolus Ukrainą, padidėjo Suomijos gyventojų pritarimas narystei Aljanse. Tačiau, pasak S. Niinisto, atitinkamą sprendimą priims šalies parlamentas, o „laikas sprendimams“ ateis tada, kai įstatymų leidėjai gaus ir susipažins su ataskaita apie galimą narystės riziką ir naudą. Tai turėtų įvykti per artimiausias kelias savaites.
Prieš invaziją Suomijos vyriausybė ir daugelis šalies politinių partijų garsiai nekalbėjo apie galimą prisijungimą prie NATO, tačiau visuomet pabrėžė, kad durys į Aljansą visuomet turėtų būti atviros. Trečiadienį šalies gynybos ministras Antti Kaikkonenas vizito Vašingtone metu pareiškė, kad „dabar nėra tinkama akimirka pasirašyti stojimo prašymą“, nes „Suomija dar tik pradeda diskusijas šiuo klausimu“.
