J. Stoltenbergas pasiūlė iš karinės pagalbos skyrimo Ukrainai proceso pašalinti politiką ir netikrumą – įkurti penkerių metų trukmės 100 mlrd. eurų fondą ir prisiimti didesnę naštą, organizuojant ginklų tiekimą Kyjivui, tačiau trečiadienį NATO 75-mečiui pažymėti Briuselyje susirinkusių ministrų pradinė reakcija buvo nevienareikšmiška.
„Remiame NATO generalinio sekretoriaus pastangas padėti Ukrainai“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Turkija irgi pritarė šiam sumanymui, nurodė su situacija susipažinęs NATO pareigūnas.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad būtina kurti „patikimas, ilgalaikes struktūras“, norint padėti Ukrainai.
Bet yra ir abejojančių.
Po pristatymo kai kurie ministrai stebėjosi 100 mlrd. eurų suma ir svarstė, kodėl pasirinktas būtent toks skaičius, „Politico“ nurodė diplomatas, panoręs likti anonimu.
Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib įspėjo: „Pavojinga žadėti tai, ko negalime ištesėti.“
Kai kurios Vakarų Europos šalys nuogąstauja, kad tokios didelės sumos ir galios suteikimas NATO pakenktų Europos Sąjungos (ES) pastangoms vaidinti didesnį vaidmenį gynyboje.
NATO pasiūlymas taip pat sukėlė galybę klausimų dėl detalių. Svarbiausias klausimas yra susijęs su nurodyta suma: ar tai nauji pinigai, ar tiesiog įvairių pagalbos teikimo Ukrainai programų, kurias Aljanso valstybės narės vykdo individualiai, bendra vertė.
Diplomatai įspėjo, kad diskusija dėl finansavimo tebėra labai ankstyvame etape, ir atkreipė dėmesį į tai, jog pats J. Stoltenbergas viešai neužsiminė apie pasiūlyme įvardytą sumą.
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis sakė: „Pritariame šiai iniciatyvai ir norime sužinoti smulkmenas bei praktinius dalykus.“
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas pareiškė: „Reikia paskaičiuoti, kiek lėšų būtina skirti Ukrainai, kad ji išsaugotų savo demokratiją, suverenitetą ir teritorinį integralumą. Kai žinosime šią sumą, turėsime nuspręsti, kaip ją surinkti.“
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto priminė, kad NATO tėra gynybos aljansas. „Vengrija atmes bet kokį pasiūlymą, kuris paverstų NATO puolimo aljansu, nes tokiu atveju kiltų rimta eskalacijos grėsmė, – prieš susitikimą sakė jis ir pridūrė. – Tai ne Vengrijos karas ir ne NATO.“
„Žinutė Kremliui“
Visgi J. Stoltenbergas argumentavo, kad didesnio užtikrintumo, kaip Ukraina apginkluojama ir finansuojama, sukūrimas pasiųstų ir aiškią žinutę Kremliui. „Matome, kaip Rusija toliau atakuoja ir stengiasi laimėti šį karą, tiesiog laukdama, kol nustosime remti Ukrainą, – sakė NATO generalinis sekretorius. – Taigi, jeigu norime užbaigti karą, mums reikia pasiųsti aiškią žinutę, apimančią praktinę ir finansinę paramą bei institucinę struktūrą, kad parodytume, jog neketiname nuleisti rankų.“
NATO ministrams svarstant pasiūlymą įsteigti penkerių metų trukmės 100 mlrd. eurų fondą, aljanso vadovas J. Stoltenbergas trečiadienį pasakė, kad Aljanso nariai privalo užtikrinti ilgalaikį ginklų tiekimą Ukrainai.
„Ukraina turi neatidėliotinų poreikių, – Briuselyje vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime kalbėjo J. Stoltenbergas. – Bet kokia gaišatis teikiant pagalbą jau dabar turi pasekmių mūšio lauke. Todėl turime pakeisti mūsų pagalbos dinamiką.“
„Privalome užtikrinti, kad Ukrainai būtų teikiama patikima ir nuspėjama ilgalaikė pagalba, kad tektų mažiau pasikliauti savanoriškais įnašais ir trumpalaikiais pasiūlymais, o labiau – NATO ir kitokiais daugiamečiais įsipareigojimais.“
„Maskva turi suprasti, kad jai nepavyks pasiekti savo tikslų mūšio laike ir ji nesugebės mūsų perlaukti“, – daugiau informacijos apie savo pasiūlymą nesuteikdamas sakė J. Stoltenbergas.
Dvi dienas truksiančiame susitikime užsienio reikalų ministrai turėjo preliminariai aptarti penkerių metų planą, NATO dedant visas pastangas iki liepą Vašingtone įvyksiančio viršūnių susitikimo parengti pagalbos Ukrainai paketą.
Diplomatai perspėja, jog yra daugybė klausimų dėl finansavimo šaltinių ir kad pats pasiūlymas iki viršūnių susitikimo dar gali būti iš esmės pakeistas.
Be to, pagal J. Stoltenbergo planą NATO perimtų dalį atsakomybės už ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimą, už kurį šiuo metu yra atsakinga JAV vadovaujama grupė.
Oficialūs asmenys teigia, jog tai padėtų užtikrinti ginklų tiekimą Ukrainai tuo atveju, jeigu lapkritį į Baltuosius rūmus grįžtų Donaldas Trumpas.
Tai reikštų didelį pokytį Vakarų kariniam aljansui, kuris ligi šiol atsisakinėjo siųsti Ukrainai ginklų, baimindamasis tokiu būdu išprovokuoti NATO konfliktą su Rusija.
Latvijos užsienio reikalų ministras Krisjanis Karinsas 100 mlrd. eurų fondą pavadino „labai geru pasiūlymu“.
„Būtent apie tai ir turime galvoti – kaip sutelkti bendrus išteklius, kad galėtume veiksmingiau padėti Ukrainai“, – sakė jis.
J. Stoltenbergo pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai gerokai mažesnės ir ginklais prasčiau aprūpintos ukrainiečių pajėgos iš visų jėgų stengiasi atsilaikyti prieš Rusiją.
Šiuo metu JAV Kongrese yra įstrigęs 60 mlrd. JAV dolerių finansavimo paketas, tačiau tikimasi, kad įstatymų leidėjai turėtų jį patvirtinti artimiausiomis savaitėmis.
Kuleba NATO būstinėje: nenoriu gadinti vakarėlio
Ukrainai reikia žemė-oras raketų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų, ketvirtadienį NATO būstinėje pareiškė šalies užsienio reikalų ministras.
„Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis. – Tačiau pagrindinė mano žinia šiandien bus „Patriotai“.
„Ukrainiečių gyvybių gelbėjimas, Ukrainos ekonomikos gelbėjimas, Ukrainos miestų gelbėjimas priklauso nuo to, ar Ukrainoje bus „Patriot“ bei kitų oro gynybos sistemų. Kalbame apie „Patriot“, nes tai vienintelė sistema, galinti perimti balistines raketas“, – sakė D. Kuleba.
NATO 1949 m. balandžio 4 d. buvo įkurta reaguojant į komunistinės Sovietų Sąjungos grėsmę. Organizacija ketvirtadienį mini savo gyvavimo jubiliejų.
J. Stoltenbergas paragino JAV būti kartu su Europa, ketvirtadienį sakydamas kalbą karinio aljanso 75-ųjų metinių proga – ir tuo metu, kai pavojų kelia agresyvi Rusija bei galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į valdžią.
„Netikiu vien Amerika, kaip ir netikiu vien Europa. Tikiu Amerika ir Europa NATO kartu, nes kartu esame stipresni ir saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas per iškilmes NATO būstinėje Briuselyje.
