„Interneto ryšys tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų palaikomas maždaug 20-čia vandenyno dugne nutiestų stiklo pluošto kabelių. Jau kuris laikas NATO nerimauja dėl to, kad Rusijos povandeniniai laivai reguliariai pasirodo netoli šių svarbių duomenų perdavimo kanalų“, – pastebi žurnalistas Christophas Zeidleris.
„Pavojus yra akivaizdus. Tas, kas gali prisibrauti prie skaitmeninių arterijų, gali ir šnipinėti, bet visų svarbiausia – gali labai greitai pridaryti milijardinių nuostolių“, – teigiama žurnale.
Tikėtina, kad gaisro metu buvo apgadintas vienas iš Rusijos specialios paskirties povandeninių laivų, tinkančių tokioms operacijoms vykdyti. Rusijos naujienų agentūros RBC duomenimis, gaisras kilo AS-12 tipo povandeniniame laive „Lošarik“.
„Jei informacija pasitvirtins, tai bus išties neeilinis įvykis. Tokiu atveju paaiškės, kad povandeninis laivas priklauso Rusijos Federacijos vyriausiajai giliavandenių tyrinėjimų valdybai. Kalbame apie Rusijos generalinio štabo padalinį, kuriam priskiriamos Jameso Bondo stiliaus slaptos operacijos“, – nurodoma straipsnyje.
„Tai labai ypatingas povandeninis laivas“, – kalbėdamas su „Der Spiegel“ sakė Arlingtone, Virdžinijos valstijoje, esančio Karinio jūrų mokslinių tyrimų centro darbuotojas Michaelis Kofmanas.
Analitikas nagrinėja Rusijos povandeninių laivų dislokavimo ypatumus ir Vyriausiąją giliavandenių tyrinėjimų valdybą vadina „Rusijos antruoju kariniu jūrų laivynu“.
Analitiko teigimu, povandeniniai laivai naudojami specialioms misijoms vykdyti: rinkti informaciją vandenyno dugne, kurti ten infrastruktūrą, pavyzdžiui, įrengti pasiklausymo jutiklius, ir atlikti kitas panašias užduotis.
M. Kofmanas daro prielaidą, kad „Lošarik“ gali panerti giliau nei į 1 000 metrų. „Internete kalbama net apie 6 000 metrų gylį“, – rašo C. Zeidleris.
Povandeninis laivas pavadintas vaikiško animacinio filmo personažo – arkliuko, kurio kūnas sudarytas iš daugybės rutuliukų – garbei. Beje, ir povandeninį laivą sudaro keli atskiri rutulio formos skyriai, paslėpti po korpusu.
Straipsnio autorius patikslina, kad dėl tokios konstrukcijos povandeninis laivas gali atlaikyti vandens slėgį labai dideliame gylyje.
„Analitikas H. I. Suttonas savo tinklaraštyje skelbia, kad kiekvienas rutulio formos skyrius, pagamintas iš titano lydinio, yra šešių metrų skersmens. Taigi, įgulai lieka palyginti nedaug vietos – apie 1 000 kubinių metrų“, – teigiama straipsnyje.
Kur būtent įvyko avarija, neaišku. RBC duomenimis, incidentas nutiko Rusijos teritoriniuose vandenyse.
„Vyriausioji giliavandenių tyrinėjimų valdyba turi bazę gyvenvietėje Olenja guba, esančioje Murmansko srityje, kur taip pat yra ir Rusijos karinio jūrų laivyno bazė. Praėjusiais metais Norvegijos žurnale „Barents Observer“ buvo daug rašoma apie Vyriausiosios giliavandenių tyrinėjimų valdybos veiklą gyvenvietėje Olenja guba“, – praneša „Der Spiegel“.