Kad apkalta būtų surengta, per balsavimą, kurio laukiama vėliau trečiadienį, jai turi pritarti mažiausiai 46 iš 90 parlamentarų. Analitikai sako, kad toks scenarijus mažai tikėtinas.
Jei vis dėlto apkalta pavyktų, 62 metų premjeras tikriausiai būtų nušalintas ir įvyktų pirmalaikiai rinkimai.
Keturios opozicinės centro kairės partijos pasiūlymą dėl apkaltos pateikė balandžio mėnesį, kaltindamos J. Janšą prastu COVID-19 krizės valdymu, įskaitant tai, kad šalis neįsigijo papildomų skiepų dozių.
Opozicija taip pat kaltina premjerą spaudos laisvės pažeidimais – kritiškos žiniasklaidos puolimu, vienintelės slovėnų naujienų agentūros STA finansavimo sustabdymu.
„Premjeras veikia savavališkai, autoritariškai, žalingai ir pavojingai. Jis išjuokia demokratiją, šaiposi iš savo paties valstybės ir piliečių“, – parlamente pareiškė opozicijos deputatas Jani Moderndorferis.
J. Janša, kuris debatų pradžioje nedalyvavo, siūlymą pavadino „niekingu privilegijuotųjų veiksmu siekiant destabilizuoti šalį“.
2 mln. gyventojų turinčioje Alpių valstybėje mirtingumas dėl COVID-19 yra aukštas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Premjero populiarumas dabar yra mažiausias nuo pat 2020 metų kovo, kai jis atėjo į valdžią atsistatydinus jo centro kairės pirmtakui.
J. Janšos centro dešinės koalicija šiuo metu kontroliuoja 45 vietas 90 vietų parlamente. Keli parlamentarai pastaraisiais mėnesiais pasitraukė iš vyriausybės stovyklos.
Susiskaldžiusiai centro kairės opozicijai vasario mėnesį nepavyko prastumti pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą jau trečią kartą dirbančiu premjeru.
Liepą Slovėnija pusmečiui perims pirmininkavimą ES.
Nuo praėjusio mėnesio pabaigos Liublianos centre protestuoja tūkstančiai žmonių, kaltinančių J. Janšą kenkimu demokratinėms institucijoms ir reikalaujančių naujų rinkimų.