Nors prezidentas Donaldas Trumpas leido suprasti, kad yra įsitikinęs, jog galios perdavimas opozicijos lyderiui Juanui Guaido jau prasidėjo, pridurdamas, kad vis dar išlieka „galimybė“ Venesueloje panaudoti JAV karinę jėgą, N. Maduro pasirodė Ispanijos televizijoje, pasmerkdamas užsienio kišimąsi.
„Niekas negali brautis į mūsų šalį, nepaisyti mūsų konstitucijos ir institucijų, skelbti mums ultimatumus“, – pareiškė N. Maduro transliuotojui „La Sexta“, atsakydamas į sekmadienį paskelbtus komentarus, turėdamas omenyje Ispanijos ir kitų Europos Sąjungos šalių bandymus nustatyti terminą išankstiniams prezidento rinkimams. Jis įspėjo, kad Venesuelos ginkluotosios pajėgos ir civilinė milicija rengiasi invazijai.
Galingiausios Venesuelos institucijos – kariuomenės – pasirinkimas gali lemti, kuo baigsis kova dėl valdžios tarp N. Maduro ir J. Guaido, kurį įstatymų leidėjai sausį paskelbė laikinuoju prezidentu. JAV ir dvi dešimtys kitų valstybių pripažįsta J. Guaido teisėtu šalies lyderiu ir ragina valdančiuosius socialistus atsisakyti valdžios.
Trumpas prieš Maduro
Interviu CBS laidai „Tautos veidas“ D. Trumpas pareiškė nelinkęs leistis į derybas su N. Maduro, kad įtikintų jį pasitraukti. „Manau, procesas jau vyksta“, – teigė jis, venesueliečiams išeinant į gatves protestuoti.
„Jei kalbate apie demokratiją, tai ir yra tikroji demokratija“ – pridūrė D. Trumpas.
Šis spaudimas gali pakeisti dinamiką Venesueloje. Niekas nebuvo sužeistas ir tik trys suimti, nepaisant tūkstančių opozicijos demonstrantų, protestuojančių glaudžiomis eilėmis.
2014 ir 2017 m. Venesuelos saugumo pajėgos protestuotojus numalšino. Dar šį sausį beveik 1000 žmonių buvo suimta, įtampai pasiekus kulminaciją, kai J. Guaido buvo paskelbtas N. Maduro laikinuoju įpėdiniu, o N. Maduro pajėgos Karakaso lūšnynuose ėmė vykdyti reidus, iš kurių keli buvo mirtini.
Smurtas Venesueloje
N. Maduro gali baimintis, kad bet kokie protestų slopinimo veiksmai sukeltų dar smarkesnį pasipriešinimą arba baigtųsi atsakomuoju puolimu. Atrodo, kad jis vengia situacijos, kurioje kariuomenei tektų rinktis, kurią pusę palaikyti, ypač esant tokiam aktyviam tarptautiniam spaudimui.
„Viena iš priežasčių ta, kad karinės ir saugumo pajėgos nenori rizikuoti sulaikyti žmones, atsižvelgdami į sugriežtėjusią tarptautinės bendruomenės, ypač aukščiausio rango JAV pareigūnų, kontrolę“, – teigė Venesuelos politkos analitikas Mariano de Alba.
„Be to, karinės ir saugumo pajėgos nekantriai laukia, kuo baigsis politinis konfliktas, ir nenori konfrontacijos“, – pridūrė jis.
Sekmadienį Europos Sąjungos šalys pranešė ketinančios remti J. Guaido įteisinimą.
Prancūzija pripažins jį laikinuoju prezidentu, kol įvyks „teisėti“ rinkimai, jei N. Maduro sekmadienį vakare nepraneš apie naujus rinkimus, pasakė Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau.
Kanada palaiko Guaido
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sekmadienį kalbėjosi su J. Guaido, diskutuodami apie „tarptautinės bendruomenės svarbą siunčiant aiškią žinią apie N. Maduro režimo neteisėtumą“ ir prezidento rinkimų poreikį, pranešė J. Trudeau kabinetas.
N. Maduro ir J. Guaido jau kalbėjosi su ginkluotomis pajėgomis. Po to, kai šeštadienį oro pajėgų generolas pareiškė nustosiąs teikti paramą N. Maduro, J. Guaido kreipėsi į ginkluotąsias pajėgas prašyti paremti jį ir jo šalininkus.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad Venesuelos netrukus laukia pokyčiai“, – tūkstantinei miniai pareiškė 35-erių J. Guaido.
Tuo metu už trijų mylių N. Maduro, kuris buvo išrinktas prezidentu 2013 m., o pernai suklastojo savo perrinkimą, tūkstančiams raudonai vilkinčių rėmėjų ir kareivių paskelbė: „Venesuela nepasiduoda. Venesuela puola.“
