Daugelis Ukrainos pramoniniame rytų regione sakė, kad sekmadienį planuojamas referendumas yra vienintelė galimybė išvengti karo.
Pasak jų atšaukus tą balsavimą sukilėliai prarastų pasitikėjimą visuomenėje, į kurią esą šaudo Kijevo vyriausybė, separatistų ir Maskvos laikoma neteisėta ir „fašistine“.
Paskelbus tą žinią, Rusijos rinkose kainos patraukė žemyn, o Kijevo pareigūnai pažadėjo tęsti „antiteroristinę operaciją“, siekdami susigrąžinti kontrolę Donecko ir Luhansko srityse, kad ir koks būtų sukilėlių sprendimas dėl referendumo.
Sulaukę netikėto V.Putino kreipimosi, sukilėliai pasitarė ir ketvirtadienį atmetė Rusijos lyderio pasiūlymą.
„Referendumo data nebus atidėta“, – sakė sukilėlių paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas, pridūręs, kad jo vadovaujama taryba nubalsavo už referendumą.
„Ką tik balsavome Liaudies Taryboje ... Referendumo data sulaukė 100 proc. palaikymo. Referendumas įvyks gegužės 11 dieną“, – jis sakė žurnalistams.
„Milijonai žmonių nori atiduoti savo balsus. Net jeigu būtume nubalsavę prieš referendumą, jis būtų įvykęs. Pilietinis karas jau prasidėjo. Referendumas gali jį sustabdyti ir pradėti politinį procesą.“
D.Pušilinas kalbėjo stovėdamas šalia vyro civiliais drabužiais, laikančio Kalašnikovo automatą.
Planuojama, kad referendumas vyks Donecko ir Luhansko srityse.
V.Putinas trečiadienį netikėtai paragino sukilėlius atidėti balsavimą ir sukurti galimybę užmegzti dialogą tarp Kijevo bei rytinių regionų, kad būtų sumažinta įtampa didžiausioje krizėje tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.
Kijevas tokį referendumą laiko neteisėtu, o Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, jog V.Putino raginimas įrodo, jog Maskva yra tikroji sukilimo šalies rytuose kurstytoja. Rusija neigia bet kokį savo vaidmenį tuose neramumuose.
Sukilėlių atstovė neramumų židiniu tapusiame Slovjansko mieste taip pat patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad balsavimas vyks sekmadienį.
Dauguma Slovjanske klausinėtų žmonių sakė, kad referendumas turėtų būti surengtas.
Vienas to miesto gyventojas, vardu Sergejus, sakė AFP, kad referendumas „turi įvykti kiek įmanoma greičiau prieš prezidento rinkimus“, turinčius vykti gegužės 25 dieną
„Kad ir kas nutiks, eisiu balsuoti. Atrodo, kad dauguma gyventojų palaiko federalizaciją“, – aiškino jis.
„Referendumą reikia surengti kaip planuota, kitaip nebus galo šitam susipriešinimui“, – sakė pensininkė, vardu Valentina.
„Putinai – mes esame čia ir matome, kad žmonės niekur neis, kol negalės išreikšti savo valios“, – pridūrė ji.
NATO: Rusijos pajėgų atsitraukimo ženklų nėra
NATO ketvirtadienį nurodė, jog vis dar nematė „jokių požymių“, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dieną prieš tai pareiškė tai padaręs.
„Leiskit man patikinti jus, jog jei gausime regimų įrodymų, kad jie iš tikrųjų atitraukia savo karius, aš pats pirmasis tai pasveikinsiu“, – Varšuvoje sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
„Turiu pakartoti, kad nors atkreipėme dėmesį į rusų pareiškimus, kad jie pradėjo karių atitraukimą, kol kas nematėme jokių, jokių požymių, kad jie atsitraukia“, - sakė jis po derybų su Lenkijos vyriausybės vadovu Donaldu Tusku.
Pagal JAV ir NATO pareigūnų vertinimus, Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių – tuo metu, kai Kijevo vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau dieną pakomentavo, jog NATO generalinis sekretorius yra „aklas“, kad nemato jokių Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienos ženklų.
„Patariame akliesiems susipažinti su prezidento gegužės 7-osios pareiškimu“, – nurodė ministerija, kurią citavo ITAR-TASS.
Žurnalistų Varšuvoje paprašytas pakomentuoti šį sarkastišką pareiškimą, A.F.Rasmussenas sakė: „Mano regėjimas labai geras“.
Po dviejų dienų vizito Lenkijoje A.F.Ramussenas ketvirtadienį vyks į Estiją. Čia jis lankysis kartu su delegacija iš Šiaurės Atlanto Tarybos, kuri yra pagrindinė NATO politinius sprendimus priimanti institucija.