Anksčiau separatistai norėjo balsavimą surengti lapkričio 9 dieną, tačiau galiausiai šis variantas buvo atmestas, praneša newsru.com.
Kaip teigia Rusijos diplomatijos vadovas, separatistinių respublikų lyderiai „Minsko derybų kontekste yra pilnateisiai partneriai, jie dalyvauja Kontaktinės grupės, kuriai priklauso ir Rusijos bei ESBO atstovai, veikloje“, be to, yra pasirašę daugybę dokumentų.
S. Lavrovas įsitikinęs, kad artėjantys rinkimai „bus labai svarbūs vietos valdžios teisėtumo klausimui“.
„Manome, kad tai vienas iš svarbiausių žingsnių, susijusių su derybų Minske rezultatais. Tikimės, kad rinkimai vyks kaip suplanuota, o mes, savaime suprantama, pripažinsime jų rezultatus. Esame tikri, kad rinkimai bus laisvi, niekas nebandys jiems sutrukdyti“, – per interviu laikraščiui „Izvestia“ ir televizijos kanalui „LifeNews“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
„Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ gyventojai „kategoriškai atsisako taikytis su ginkluotu valdžios perversmu ir jo padariniais“ (...). Be to, kaip teigia S. Lavrovas, jeigu žmonės, kurie nuo valdžios nušalino Ukrainos prezidentą Viktorą Jankovyčių, nebūtų panaudoję jėgos, tokio masto krizės kaip dabar tikrai nebūtų buvę.
Rusijos diplomatijos vadovas žurnalistams papasakojo ir apie galimą susitarimą, kuris padėtų sutaikyti Donbase konfliktuojančias puses. Anot S. Lavrovo, to galima laukti jau po dviejų ar trijų dienų. Įvykus teigiamiems pokyčiams, taps realu tikėtis ir karių atsitraukimo. „Daugelyje vietų konfliktuojančių pusių pajėgos labai arti vieni kitų, aidi šūviai. Tačiau jau labai greitai situacija pasikeis, jie atsiskirs“, – įsitikinęs S. Lavrovas.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat išreiškė nerimą dėl Ukrainos parlamento rinkimų rezultatų. Nors interviu metu visi balsai dar nebuvo suskaičiuoti, jau buvo preliminariai aišku, kokios partijos pateko į Radą. S. Lavrovas išskyrė Olego Liaško partiją ir judėjimą „Laisvė“, kurio lyderis – Olegas Tiagnibokas.
„Dauguma tikėjosi, kad O. Liaško partija užims antrąją vietą. Tačiau nutiko ne taip, kaip planavo šios radikalios ultranacionalistų grupuotės. Jeigu šios partijos atstovai pateks į Radą, atsiras rimtų priežasčių nerimauti“, – pareiškė S. Lavrovas, primindamas Europos Sąjungos reakciją į „Laisvės“ partijos patekimą į šalies parlamentą 2012 metais. „Laisvės“ partijos nuostatuose, anot Rusijos užsienio reikalų ministro, išreikšta ištikimybė principams, susijusiems su naujos tvarkos Europoje, apie kurią kalbėjo Adolfas Hitleris, ideologija.
Kalbėdamas apie Rados deputatus, su kuriais Maskva galėtų bendradarbiauti, S. Lavrovas įvardijo „Petro Porošenkos bloką“. Prezidento partija yra Rusijos partnerė, tai įvardyta Minske pasiektame susitarime, skirtame išspręsti konfliktą Ukrainoje, sako S. Lavrovas.
Ukraina: tai kelia pavojų taikai
Rusijos pranešimas, kad Maskva pripažins ateinantį savaitgalį prorusiškų separatistų organizuojamus rinkimus rytų Ukrainoje, kelia pavojų pastangoms užbaigti jau šešis mėnesius ten vykstantį karą, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
„Rusijos ketinimai tiesiogiai prieštarauja Minsko (taikos) susitarimui, sukelia pavojų sutartam procesui deeskaluoti ir taikiai spręsti (konfliktą, taip pat toliau silpnina pasitikėjimą (Rusija) kaip patikima tarptautine partnere“, – pareigūnas Dmytro Kuleba sakė naujienų agentūrai AFP.
Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dalį vadinamojo Donbaso regiono šalies rytuose, sekmadienį surengs savo vadovybės rinkimus, siekdami legitimizuoti savo faktinę valdžią tose didelėse teritorijose.
Anksčiau antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva tikisi, jog „tie rinkimai vyks kaip nutarta, o mes, žinoma, pripažinsime rezultatus“.
„Rusija skuba pripažinti tai, kas neturi nieko bendra su rinkimais“, – pabrėžė D.Kuleba, kuris sukilėlius pavadino teroristais.
