M. O‘Leary pridūrė – aviakompanija mano, kad lėktuvu skrido Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto (KGB) agentų.
Jis teigė: „Tai buvo valstybės remiamo užgrobimo atvejis... valstybės remiamas piratavimas“.
„Daugiau kol kas neturiu ko pridurti, nes šiuo metu visa tai sprendžia ES valdžios pareigūnai ir NATO“, – sakė jis.
M. O‘Leary pridūrė – aviakompanija mano, kad lėktuvu skrido Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto (KGB) agentai.
„Sprendžiant iš visko, valdžios tikslas buvo išlaipinti žurnalistą ir jo kelionės draugę. Įtariame, kad Minsko oro uoste taip pat išlipo keli KGB agentai“, – sakė jis.
„Mes apklausiame savo lėktuvo įgulos narius, kurie atliko tiesiog nepaprastą darbą – po šešių valandų išskraidino lėktuvą ir beveik visus jo keleivius iš Minsko“, – kalbėjo jis.
M. O‘Leary teigimu, incidentas „stipriai išgąsdino“ keleivius ir lėktuvo įgulą – juk juos saugojo ginkluota apsauga, tikrino jų bagažo turinį.
„Regis, valdžios pareigūnai norėjo išlaipinti žurnalistą ir jo kelionės draugę... Manome, kad ir į oro uostą buvo atsiųsta KGB agentų“, – sakė jis.
Daugėja Europos, taip pat ir Airijos, politikų raginimų, kad lėktuvams bitų draudžiama skristi virš Baltarusijos.
Pasak M. O‘Leary, jo aviabendrovė lauks patarimų iš Europos valdžios atstovų, ar įgyvendinti šį draudimą.
Tiesa, kaip jis pridūrė, aviakompanijos lėktuvai labai retai skrenda virš Baltarusijos, taigi tektų įvesti labai nedidelį pakeitimą ir skristi virš Lenkijos.
Airija: „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas Minske buvo „aviacijos piratavimo“ aktas
Dublinas pirmadienį „valstybės remiamu“ „aviacijos piratavimo“ aktu pavadino išvakarėse įvykusį incidentą, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs airių oro bendrovės „Ryanair“ keleivinis lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske ir buvo sulaikytas jame buvęs ieškomas baltarusių opozicijos aktyvistas.
„Tai iš tikrųjų buvo valstybės remiamas aviacijos piratavimas“, – valstybiniam transliuotojui RTE sakė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney, pridūręs, kad Baltarusijos valdžia neturi demokratinio legitimumo.
„Negalime leisti, kad šis incidentas praeitų su įspėjimais ar griežtais pranešimais spaudai. Manau, kad čia turi būti pritaikytos realios sankcijos“, – sakė jis.
„Jei šiuo atveju ES pademonstruos neryžtingumą arba silpnumą, tai sustiprins Baltarusijos sprendimų priėmėjų mintį, kad jie viską padarė gerai“, – kalbėjo airių diplomatijos vadovas.
„Taigi, manau, kad atsakas turi būti aiškus, tvirtas, ir jis turi įvykti greitai“, – pridūrė jis.
S. Coveney pabrėžė, kad pirmadienį rengiamo Europos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyviai turės galimybę priimti aiškius sprendimus šiuo klausimu.
„Ryanair“ lėktuvu sekmadienį skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius lėktuvui nusileidus Minske buvo sulaikytas. Be to, buvo sulaikyta jo draugė.
Civiliniam orlaiviui nutupdyti Baltarusija pasitelkė naikintuvą ir karinį sraigtasparnį.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį sakė kelsiąs klausimą, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia civilinei aviacijai erdve, o Baltarusijos aviakompanijos „Belavia“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO valstybių oro uostuose.
Delfi primena, kad „Ryanair“ lėktuvas, turėjęs nusileisti Vilniuje sekmadienį 13 val., priartėjęs prie Lietuvos sienos netikėtai pasuko Minsko link ir ten nusileido.
Bendrovė nurodė, kad laineris nusileido, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.
Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją R. Pratasevičių.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad jis davė nurodymą nukreipti skrydį ir įsakė keleivinį lėktuvą lydėti naikintuvui „Mig-29“.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
Baltarusijos opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narys, buvęs kultūros ministras Pavelas Latuška pareiškė, kad „Ryanair“ lėktuvu iš Minsko į Vilnių neišskrido šeši žmonės – du Baltarusijos ir keturi Rusijos piliečiai.
Spalį Baltarusija paskelbė NEXTA „ekstremistiniu“ kanalu ir nurodė jį blokuoti.
Pernai NEXTA įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą.
Abu šie Lenkijoje gyvenantys tinklaraštininkai figūruoja kaip kaltinamieji baudžiamojoje byloje dėl masinių neramumų Baltarusijoje. Paskelbta jų tarptautinė paieška. Jie taip pat kaltinami socialinės neapykantos teisėsaugos pareigūnams kurstymu.
Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir NEXTA teigia, kad R. Pratasevičiui Baltarusijoje gali grėsti mirties bausmė.
Kanalai NEXTA ir „NEXTA Live“ yra svarbūs Baltarusijos opozicijos balsai ir padėjo mobilizuoti protestuotojus per beprecedentes demonstracijas, krėtusias šalį po pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
