D. Muratovas „Podjom“ prisipažino, jog tokio Nobelio taikos premijos komiteto sprendimo nesitikėjo ir skambutį iš Norvegijos ignoravo kaip „nepageidaujamą“.
„Juokiuosi. Tikrai nesitikėjau. Kažkokia beprotybė. Mačiau skambutį iš Norvegijos, bet palaikiau jį nepageidaujamu skambučiu. Ir štai, ką aš galiu pasakyti: tikrai išnaudosime tą premiją gimdami Rusijos žurnalistiką, kurią dabar taip bando smaugti. Štai ir viskas. Stengsimės padėti žmonėms, kuriuos dabar vadina užsienio agentais, kuriuos visi engia, veja iš šalies“, – sakė jis.
„Igoris Domnikovas, Jurijus Ščekočikinas, Ana Politkovskaja, Stanislavas Markelovas, Anastasija Baburova, Natalija Estemirova – tai žmonės, kurie šiandien gavo Nobelio premiją“, – BBC Rusijos tarnybai kalbėjo D. Muratovas.
D. Muratovas pareiškė skirsiantis dalį savo laimėtų lėšų spinaline raumenų atrofija (SMA) sergančių vaikų gydymui, taip pat žurnalistikos rėmimui.
Pasak D. Muratovo, kaip tiksliai bus paskirstyti pinigai spręs nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“, kurio redakcijai jis vadovauja, redaktorių kolegija.
„Tačiau nė kiek neabejoju, kad ši premija leis paremti SMA sergančius vaikus ir žurnalistiką, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė laureatas. – O visa kita spręs redakcijos kolegija.“
Jis pažymėjo, liko nustebintas sužinojęs, kad jis laimėjo Nobelio premiją.
„Kalbėjausi su [„Novaja Gazeta“ specialiąja korespondente Jelena] Milašina, kai sulaukiau skambučio iš Norvegijos, ir negalėjau nutraukti pokalbio su Milašina, nes jis buvo svarbus. Todėl visa tai man buvo staigmena“, – sakė laureatas.
D. Muratovas gimė 1961 metais dabartinėje Samaroje ir baigė Kuibyševo valstybinį universitetą. Jis dirbo laikraščiuose „Volžskij komsomolec“ ir „Komsomolskaja pravda“, 1994–1995 m. buvo specialusis korespondentas Čečėnijoje. Jis yra vienas iš „Novaja Gazeta“ įkūrėjų ir šiuo metu eina šio leidinio vyriausiojo redaktoriaus pareigas.
Penktadienį Norvegijos Nobelio komitetas paskelbė, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko Mariai Ressai ir Dmitrijui Muratovui už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje.
Komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen nurodė, kad M. Ressa ir D. Muratovas atstovauja visiems žurnalistams, ginantiems žodžio laisvės idealą pasaulyje, kuriame demokratija ir žiniasklaidos laisvė susiduria su vis nepalankesnėmis sąlygomis.
59 metų D. Muratovas, 1993 metais kartu su kitais įkūręs Rusijos nepriklausomą laikraštį „Novaja gazeta“, pripažinimą pelnė už dešimtmečius trukusias pastangas ginti žodžio laisvę savo šalyje vis nepalankesnėmis sąlygomis, pažymėjo komitetas.
„Nepaisant žudymų ir grasinimų, „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas nesutiko atsisakyti šio laikraščio nepriklausomos politikos. Jis nuolat gynė žurnalistų teises – sakoma pranešime. – Faktais grindžiama „Novaja gazeta“ žurnalistika ir profesionalumas padarė jį svarbiu informacijos šaltiniu apie smerktinus Rusijos visuomenės aspektus, retai minimus kitos žiniasklaidos.“
Nobelio komitetas atkreipė dėmesį, kad nuo „Novaja gazeta“ leidimo pradžios buvo nužudyti šeši jo žurnalistai, įskaitant Aną Politkovskąją, nušvietusią Rusijos kruviną konfliktą Čečėnijoje
Kremlius savo ruožtu pareiškė sveikinantis Nobelio komiteto sprendimą skirti premiją D. Muratovui.
„Galime pasveikinti Dmitrijų Muratovą – jis nuosekliai dirbo pagal savo idealus, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jis – talentingas. Jis – drąsus.“
B. Reiss-Andersen priminė, kad Nobelio taikos premija ir anksčiau yra buvusi paskirta žurnalistams. 1907 metais šio pripažinimo sulaukė italas Ernesto Teodoro Moneta, pagerbtas „už savo darbą spaudoje ir taikos susitikimuose“.
1935 metais premija buvo skirta Carlui von Ossietzky už „jo karštą meilę minties ir žodžio laisvei“, kai šis žurnalistas atskleidė, jog Vokietija pradėjo vėl slapta ginkluotis po Pirmojo pasaulinio karo.
„Be žodžio ir žiniasklaidos laisvė būtų sunku sėkmingai skatinti tautų brolybę, nusiginklavimą ir kad mūsų laikais pasaulio tvarka taptų geresnė“, – pabrėžė B. Reiss-Andersen.
Ji atkreipė dėmesį, kad mūsų laikais žodžio laisvei kyla grėsmė dėl masiškai platinamų melagingų pranešimų. B. Reiss-Andersen sakė, kad M. Ressa kritikavo socialinio tinklo „Facebook“ vaidmenį manipuliuojant visuomenės debatais. „Platinti melagienas ir informaciją, kuri yra propagandinė ir neteisinga, taip pat yra žodžio laisvės pažeidimas – ir visa žodžio laisvė turi savo ribas. Tai irgi yra labai svarbus veiksnys šiuose debatuose“, – kalbėjo ji.
Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalys šios prestižinės premijos piniginę dalį – 10 mln. Švedijos kronų (985 tūkst. eurų).
