Per Kazachstaną į Rusiją patenka daug Vakarų sankcionuojamų prekių. Ir JAV jau paragino išteklių turtingą šalį neapeidinėti Vakarų sankcijų. K. Ž. Tokajevas Berlyne dar kartą pažymėjo, kad jo šalis remia ES ir kitų Vakarų šalių sankcijų paketus.
„Kazachstanas nedviprasmiškai pareiškė, kad laikysis sankcijų režimo“, – po derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu žadėjo K. Ž. Tokajevas.
Kazachstanas yra artimas ekonominis ir karinis Maskvos sąjungininkas, turintis 7500 kilometrų sieną su Rusija, tačiau Maskvos okupuotų Ukrainos regionų nepripažino Rusijos dalimi.
K. Ž. Tokajevas Berlyne teigė, kad Kazachstanas palaiko „kontaktus su atitinkamomis organizacijomis, kad būtų laikomasi sankcijų režimo“, ir pridūrė, kad Vokietija neturėtų nerimauti dėl „galimų veiksmų, kuriais siekiama apeiti sankcijų režimą“.
Ekonomistas, Rusijos ir Eurazijos programos bendradarbis „Chatham House“ Timothy Ashas komentavo, kad tai reikšmingas pareiškimas, kuris rodo, jog Maskva praranda įtaką. Jo žodžius cituoja „Sky News“.
„Oho, reikšmingas žingsnis“, – rašė jis socialiniame tinkle X ir pridūrė, esą tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos įtaka dėl jos pradėto karo prieš Ukrainą silpsta visame regione.
Pastaruoju metu įtampa tvyrojo ir tarp Rusijos bei kitos jos sąjungininkės Armėnijos. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas užsiminė, kad šalies užsienio politika gali pakrypti nuo Rusijos po to, kai ši neįsikišo leido Azerbaidžano pajėgoms užpulti armėnus Kalnų Karabacho regione ir nesikišo į konfliktą.
Kazachstano valstybinei naujienų agentūrai „Kazinform“ K. Ž. Tokajevas vėliau pakomentavo savo žodžius.
„Kai kurie Rusijos žiniasklaidos ir politikos veikėjai kritikuoja jūsų pareiškimus spaudos konferencijoje Berlyne per oficialų vizitą. Jie teigia, kad Kazachstanas tolsta nuo bendradarbiavimo su Rusija ir flirtuoja su Vakarais. Ką galite pasakyti apie tokius kaltinimus?“ – „Kazinform“ paklausė K. Ž. Tokajevo.
Kazachstano prezidentas pareiškė, kad jo šalis nėra „antirusiška“ bei yra įsipareigojusi visapusiškai bendradarbiauti su Maskva, atsižvelgiant į jai taikomas sankcijas.
„Kazachstanas nėra „antirusija“, mes tvirtai laikomės visapusiško bendradarbiavimo kurso su Rusija, su kuria mus vienija ilgiausia siena pasaulyje“, – sakė K. Ž. Tokajevas penktadienį paskelbtame interviu. K. Ž. Tokajevo teigimu, Kazachstanas turi senas bendradarbiavimo su Rusija tradicijas įvairiose srityse, įskaitant prekybos ir humanitarinius ryšius.
Rusija įspėja „nesikišti“
Rusija po Vokietijos kanclerio O. Scholzo susitikimo su Kazachstano prezidentu K. Ž. Tokajevu įspėjo „nesikišti“ į jos ekonominius santykius.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį kritikavo, kad per ketvirtadienį vykusį susitikimą Berlyne buvo kalbama apie Vakarų sankcijas Maskvai. Rusija tikisi, kad be „neigiamo kišimosi“ iš išorės galės tęsti savo efektyvų ekonominį bendradarbiavimą ir savo geros kaimynystės santykius su Kazachstanu, sakoma pareiškime.
Ypač platūs esą yra prekybiniai santykiai, „abiem šalims duodantys didelės naudos“. Astaną ir Maskvą jungia strateginė partnerystė. Todėl Rusija tikisi, kad nebus jokio kišimosi iš išorės, pažymėjo ministerija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Kazachstanas yra priklausomas nuo tranzitinės šalies Rusijos, kad, pavyzdžiui, galėtų pumpuoti savo naftą į Vokietiją.
O. Scholzas susitikime su K. Ž. Tokajevu gyrė šio pastangas užkirsti kelią sankcijų prieš kaimyninę Rusiją apeidinėjimui. „Gerai ir naudinga“, kad Kazachstano vyriausybė ėmėsi atsakomųjų priemonių, sakė kancleris.
Jis taip pat teigė, kad Kazachstanas vokiečiams yra svarbus partneris, siekiant Vokietiją padaryti nepriklausomą nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo.
K. Ž. Tokajevas pareiškė, kad Kazachstanas yra pasirengęs padidinti naftos tiekimą Vokietijai.
Jis sakė, kad šiais metais Kazachstanas per Rusijos naftotiekį „Družba“ į Vokietijos Švedto naftos perdirbimo gamyklą išsiuntė 500 000 metrinių tonų žaliavos, o pardavimai prasidėjo po to, kai Berlynas nusprendė nebepirkti rusiškos naftos, rašo „Reuters“.
„Mūsų draugų vokiečių prašymu patvirtinau mūsų šalies pasirengimą didinti naftos tiekimą ir padaryti jį ilgalaikį“, – po derybų sakė K. Ž. Tokajevas.
Vokietijos kancleris O. Scholzas penktadienį taip pat priėmė Kirgizijos, Uzbekistano, Turkmėnistano ir Tadžikistano vadovus bendroms deryboms. Tai pirmasis tokio pobūdžio penkių Vidurio Azijos šalių vadovų susitikimas su ES šalies lyderiu.
