Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovo Steffeno Seiberto, Berlynas aptars tolesnius veiksmus su savo Europos partneriais.
Vis dėlto atstovas reporteriams sakė, kad Vokietijos vyriausybė nepakeitė savo pozicijos, kuria remiamas prieštaringai vertinamas „Nord Stream 2“ dujotiekis su Rusija.
Antradienį Kremliaus kritikui A. Navalnui buvo paskirta beveik trejų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas. Netrukus po to JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Vokietija ir ES paragino Maskvą nedelsiant paleisti A. Navalną.
Komentuodamas A. Navalno suėmimą, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas tvirtino, kad Rusija pasuko autoritariniu keliu, o ES turėtų svarstyti, kaip reaguoti, kai diplomatijos vadovas Josepas Borellis sugrįš iš vizito Maskvoje.
Jis pareiškė, kad Prancūzija nespaus Vokietijos atsisakyti planų eksploatuoti dujotiekį „Nord Stream 2“ ir pirkti rusiškas gamtines dujas.
Kaip rašo „Reuters“, šią savaitę jaunesnysis Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune'as tvirtino, kad Europa turėtų svarstyti galimybę nutraukti „Nord Stream 2“ projektą dėl Rusijos veiksmų Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atžvilgiu ir brutalaus susidorojimo su protestuotojais.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti Vokietijos politikai toliau remia dujotiekio projektą, o J.-Y. Le Drianas tikino, kad Paryžius neturėtų kištis į Berlyno pasirinkimus.
„Neturėtume painioti šių dalykų, – „Europe 1“ radijui sakė jis, paklaustas, ar „Nord Stream 2“ projektas turi būti nutrauktas. – Diskutuojame su vokiečiais dėl „Nord Stream 2“, tačiau tai susiję daugiausia su Europos energetine nepriklausomybe.“
„Tai yra vokiečių reikalas. Aš nesikišiu į Vokietijos energetikos pasirinkimus“, – teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
Po teismo sprendimo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareikalavo paleisti A. Navalną, įspėdamas, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai „laikys Rusiją atsakinga už tai, kad ji nepaiso savo piliečių teisių“.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas taip pat paragino paleisti opozicionierių, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel Maskvos sprendimą pavadino „nutolusiu nuo bet kokių teisinės valstybės“ principų. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas Rusijos veiksmus apibūdino kaip „gryną bailumą“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, besiruošiantis vėliau šią savaitę vykti vizito į Maskvą, pareiškė, kad A. Navalno įkalinimas „prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams, susijusiems su teisės viršenybe ir pagrindinėmis laisvėmis“.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pavadino Vakarų reakciją „atitrūkusia nuo realybės“ ir pridūrė: „Nereikia kištis į suverenios valstybės vidaus reikalus.“
Malšindama miestuose visoje Rusijoje kilusius protestus policija nuo antradienio iki trečiadienio ankstyvo ryto sulaikė 1 408 žmones, daugiausia Maskvoje ir Sankt Peterburge, pranešė nepriklausoma stebėjimo grupė „OVD Info“. Daug šių žmonių buvo sulaikyti dar prieš A. Navalno nuosprendį.
„Valdant šiam režimui gyvenimas vis sunkėja, nebeturime ateities... Bus tik blogiau“, – AFP netoli Raudonosios aikštės sakė 27 metų inžinierius Aleksandras.
Nors niekada nedirbo jokiame renkamame poste, A. Navalnas pelnė reputaciją korupcijos tyrimais, demaskuojančiais prabangų Rusijos elito gyvenimo būdą.
Dvi dienos po jo arešto jo komanda paskelbė tyrimą apie prabangią, prie Juodosios jūros esančią valdą, kuri, A. Navalno teigimu, V. Putinui buvo perleista pasinaudojant milijardo dolerių vertės schema, finansuota jo artimų sąjungininkų, vadovaujančių valstybinėms įmonėms.
Tyrimas buvo paskelbtas drauge su „YouTube“ vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas daugiau kaip 100 mln. kartų.
Putinas neigia esąs to nekilnojamojo turto savininkas. Praėjusią savaitę Rusijos lyderiui artimas milijardierius verslininkas Arkadijus Rotenbergas pareiškė, kad valda priklauso jam ir kad ji bus paversta viešbučiu.
