Leidinio duomenimis, bandymų mastai bus didžiausi per pastaruosius 25 metus: vienu metu gali būti paleista iki 16 raketų.
Manoma, kad raketos bus paleistos iš dviejų povandeninių „Borej“ tipo laivų Arktyje. Oficialioje versijoje skelbiama, kad Rusija tikrins karinio jūrų laivyno parengtį, bet tikrasis bandymų tikslas – pademonstruoti savo karinę galią Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Žurnalistai mano, kad toks Rusijos sprendimas yra atsakomoji reakcija į Vašingtono neseniai surengtus tolimojo nuotolio „Minuteman“ tipo branduolinių raketų bandymus. Be to, Rusijos vadovybei kelia nerimą Šiaurės Korėjos lyderio tvirtinimas, kad jis yra pasiruošęs bet kurią akimirką panaudoti branduolinį ginklą. JAV pažadėjo reaguoti atitinkamai.
Apie tai, kad 955-o projekto „Borej“ tipo laivai – strateginiai raketnešiai „Jurij Dolgorukij“ ir „Vladimir Monomach“ – išplauks į Arktį, neseniai rašė leidinys „Izvestija“. Leidinio šaltiniai pranešė, kad laivai į Arktį išplauks tam, kad patikrintų „kovinę branduolinio sulaikymo pajėgų parengtį“.
Pagrindinis tikslas – patikrinti, ar povandeniniai laivai sugeba atlikti savo pagrindinę misiją branduolinio sulaikymo sistemoje: smogti atsakomąjį smūgį priešininkui, jei kiltų branduolinis karas.
Leidinys pabrėžė, kad tokių bandymų nuo sovietinių laikų iš viso buvo tik trys, paskutinis iš jų – 1991 metais. Tada raketnešis „Novomoskovsk“ per pusantros minutės paleido visus balistinių raketų RSM-54 „Skif“ šaudmenis, kurie pataikė į sutartus taikinius Kuros poligone Kamčiatkoje. Šis bandymas iki šiol yra pasaulinis karinis techninis rekordas.
Pernai buvo patikrintas povandeninis laivas „Vladimir Monomach“. Jis iš povandeninės padėties vienu metu iššovė dvi raketas, tačiau rezultatai buvo nepatenkinami: viena iš raketų susinaikino, kita nepataikė į tikslą.
Šįkart bus tikrinami ne povandeniniai laivai, o konkrečiai raketos. Jos bus leidžiamos arba iš laivo „Vladimir Monomach“, arba iš „Jurij Dolgorukij“. Laivo pasirinkimas priklausys nuo laivyno karinės parengties planų ir nuo laivų techninės parengties.
Rusija ir JAV reguliariai kaltina viena kitą pagrindinių nusiginklavimo srities susitarimų pažeidimais. Praeitą pavasarį kalbėdamas JTO konferencijoje JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry papriekaištavo Maskvai dėl Budapešto memorandumo ignoravimo ir dėl akivaizdžių Susitarimo dėl vidutinio ir mažo nuotolio raketų likvidavimo pažeidimų.
Jis paragino Rusiją laikytis savo įsipareigojimų ir pareiškė, kad JAV yra pasiruošusi deryboms dėl tolesnio branduolinių užtaisų mažinimo, tačiau atsakomybė už šį procesą tenka Maskvai.
Į šiuos J. Kerry priekaištus Rusijos Užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktorius Michailas Uljanovas iš JTO apžvalginės konferencijos tribūnos pareiškė, kad JAV pažeidžia Susitarimą dėl branduolinių ginklų neplatinimo bei Mažo ir vidutinio nuotolio raketų likvidavimo sutartį ir per laisvai juos traktuoja: „O iš tiesų būtent JAV politika yra didžiausia kliūtis kelyje link didesnio branduolinio nusiginklavimo.“
Praėjus keliems mėnesiams po konferencijos, JAV sėkmingai išbandė modifikuotą bombą V61 – pagrindinį termobranduolinį JAV strateginių pajėgų ginklą.
Bandomoji bomba buvo numesta iš bombonešio F-15E.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šis bandymas yra provokacija. „Šiame bandyme branduolinį ginklą gabeno naikintuvas-bombonešis F-15E. Tai suteikia pagrindą teigti, kad bandymas atliktas siekiant ištobulinti galimybę panaudoti atominę bombą V61-12 iš Europoje dislokuotų NATO bombonešių-naikintuvų“, – tada pareiškė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.