„Akliesiems siūlome susipažinti su gegužės 7 dienos prezidento (Vladimiro Putino – ELTA) pareiškimu“, – rašoma ministerijos atsakyme NATO generaliniam sekretoriui.

A. F. Rasmussenas gegužės 7 dieną savo trumpųjų žinučių „Twitter“ paskyroje parašė, kad Rusija prie rytinių Ukrainos sienų vis dar laiko daugiatūkstantinę kariuomenę, nors Rusijos prezidentas V. Putinas anksčiau tądien skelbė apie pajėgų atitraukimą.

Anksčiau skelbtais NATO pareigūnų duomenimis, Maskva šalia Ukrainos gali būti sutelkusi iki 40 tūkst. karių ir karinės technikos vienetų, kurie yra „visiškai pasiruošę“ įsiveržimui.

Andersas Foghas Rasmussenas
NATO trečiadienį vakare pareiškė nepastebėjusi jokių ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi savo pajėgas nuo sienos su Ukraina, nors prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad tai buvo padaryta.

„Kalbant apie pareiškimus, kad Rusija atitraukia karius – negaliu patvirtinti tokios informacijos; mes nematėme jokių ženklų, kad Rusija atitraukia savo karius“, – NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė Varšuvoje.

V.Putinas anksčiau sakė, kad reaguodama į Vakarų šalių susirūpinimą dėl galimos invazijos į Ukrainą, Maskva atitraukė savo pajėgas.

„Mums nuolat kalbama apie susirūpinimą dėl mūsų karių netoli Ukrainos sienos. Mes jas atitraukėme“, – tvirtino V.Putinas.

Pagal JAV ir NATO pareigūnų vertinimus, Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių – tuo metu, kai Kijevo vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose.

A.F.Rasmussenas trečiadienį taip pat sakė, jog NATO „nedels atlikti tolesnių žingsnių, jeigu bus būtina“ sustiprinti savo rytinio sparno gynybą.

„Tarp tokių žingsnių gali būti suintensyvintos pratybos, peržiūrėti gynybos planai ir tinkamas (pajėgų) išdėstymas“, – sakė jis po susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

Didėjant įtampai su Rusija dėl krizės Ukrainoje, NATO pajėgų vadas amerikietis generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) antradienį pareiškė, kad Aljanso pajėgų sustiprinimas Rytų Europoje gali tapti nuolatiniu.

28 Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės reagavo į Rusijos intervenciją Ukrainoje, stiprindamos gynybą Rytų Europoje, siųsdamos karo laivus naikintuvus ir karius į tą regioną.

Planuojama, kad papildomos pajėgos ten bus laikomos iki gruodžio 31 dienos.

D. Britanija nepastebėjo Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos

Williamas Hague'as
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad nebuvo jokių ženklų, jog Rusija atitraukė savo pajėgas nuo sienos su Ukraina.

Jis paragino Ukrainos rytuose veikiančius prorusiškus separatistus susilaikyti nuo planuojamo referendumo dėl nepriklausomybės.

Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį paragino separatistus atidėti tą balsavimą, planuojamą surengti sekmadienį, tai pat pareiškė, kad Maskva atitraukė karius nuo abiejų šalių sienos.

Tačiau Gruzijoje viešintis W.Hague'as atkartojo NATO, Pentagono ir Baltųjų rūmų pareiškimus, kad V.Putino pareiškimai apie pajėgų atitraukimą yra abejotini.

„Nematėme jokių ženklų, kad kokios nors Rusijos pajėgos būti atitrauktos iš teritorijų, kuriose jos buvo pastarosiomis savaitėmis. Jos išlieka didelės netoli Ukrainos rytinių sienų“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją Tbilisyje.

Paklaustas apie V.Putino raginimą atidėti separatistinį balsavimą, W.Hague'as atsakė: „Tikiuosi, kad žmonės Donecke ir kitose vietose, kurie planavo vadinamuosius referendumus, atsižvelgs į tuos žodžius ir nesurengs tokių referendumų.“

W.Hague'as taip pat leido suprasti, kad išlieka galimybė, jog Rusijai bus paskelbtos naujos sankcijos, kurios papildytų jau įvestas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES).

„Ruošiamės sankcijoms ir toliau rengiame sankcijas, įskaitant plačiai aprėpiančias sankcijas, jeigu jos bus būtinos. Europos Sąjungos šalių reakcija į tuos pareiškimus, be abejo, priklausys nuo įvykių artimiausiomis dienomis“, – pabrėžė jis.