Ši išvada iš esmės prieštarauja oficialiai Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pozicijai, pagal kurią ji niekaip nesusijusi su narkotikų gabenimu.
Savas žmogus saugumo tarnyboje
M. Mironovas tvirtina žinantis, kaip dirba Rusijos ambasada Buenos Airėse ir prie jos esanti mokykla. Ekonomistas tikina galintis „gana užtikrintai tvirtinti, kad oficialus Užsienio reikalų ministerijos komentaras – melas“.
„Visą kaltę žinyba verčia „tuo metu komandiruotę pagal terminuotą darbo sutartį pabaigusiam techniniam darbuotojui“ (žiniasklaidos duomenimis, tai yra Ali Abjanovas). Tuo metu mokykla – saugomas objektas, ją nuolat saugo FST pareigūnai, – aiškina M. Mironovas. – Anksčiau tėvai galėdavo patekti į mokyklą santykinai laisvai, užeiti pasikalbėti su mokytojais, jeigu reikia, palydėti vaiką iki klasės. Prieš trejus metus, po „Krymnaš“ („Krymas mūsų“ – DELFI), saugumo režimas buvo labai sustiprintas.
Jeigu anksčiau prie įėjimo sėdėjo ta pati budinti sargė, kuri galėjo atsitraukti penkiolikai minučių, tai dabar įėjimą nuolat saugo specialiųjų tarnybų pareigūnai.“
Ekonomisto teigimu, tėvams griežtai draudžiama įeiti į mokyklos teritoriją. Jeigu kažkam reikia pasikalbėti su mokytoju, pedagogui skambinama ir jis nusileidžia. Dėl to, pasak jo, versiją apie tai, kad dvylika lagaminų su kokainu galima laisvai įnešti į mokyklą nežinant apsaugai, galima atmesti.
Papirkti kažką iš apsaugos galima, tačiau tai rizikinga, be to, prie visų įėjimų įrengtos vaizdo kameros, įrašančios informaciją. Todėl nepastebimai įnešti į ambasadą dvylika milžiniškų lagaminų – nerealu.
Tokio krovinio neįmanoma paslėpti pagalbinėse patalpose ar spintoje, todėl reikia susitarti su apsaugos vadovu.
Už ambasados apsaugą atsakingas ambasadoriaus padėjėjas saugumo klausimams Olegas Vorobjovas, kuris, kaip matyti iš publikuotų narkotikų prekeivių pokalbių, buvo pagrindinis jų partneris ambasadoje. Jo pavardė figūruoja pokalbiuose su suimtu policininku iš Buenos Airių Ivanu Blizniuku ir pagrindiniu asmeniu šioje byloje, krovinio savininku, senjoru „K“ – Andrejumi Kovalčiuku iš Rusijos.
Derybose A. Kovalčiukas savo prekę vadina „dvylika dėžių su konjaku“ ir prašo O. Vorobjovo pikapo ar mikroautobuso joms iš ambasados išvežti.
Pašnekovas atsako, kad tokių mašinų jis neturi, ir atsiprašo, nes jam „gali kilti problemų“. M. Mironovas aiškina, kad turint omenyje šią informaciją, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos versija subyra.
Išeitų, kad „techninis darbuotojas“, prieš grįždamas į Rusiją, paliko dvylika lagaminų, o paskui kažkoks žmogus reikalauja diplomatų atiduoti jam šį krovinį. Ir dar jis prašo, kad prekė diplomatinės atstovybės transportu būtų atgabenta į oro uostą.
„Kokaingeitas“ kaip valdžios pasikeitimo padarinys
Argentinos žiniasklaida spėja, kad kokainas per Rusijos ambasadą Argentinoje įvežamas jau seniai.
Tačiau kažkuriuo metu kilo nesutarimai su ambasadoriumi Viktoru Coronelli. Apie tai pokalbyje su I. Blizniuku pareiškė antras šioje rezonansinėje byloje Argentinoje suimtas asmuo, dar vienas buvęs ambasados darbuotojas Aleksandras Čikala.
Kai kuriais duomenimis, dėl konflikto su V. Coronelli A. Kovalčiukas neteko galimybės pristatyti narkotikų diplomatiniu paštu, kaip tai buvo visą laiką. Pokalbiuose su savo partneriais verslininkas sakė, kad greitai pakeis V. Coronelli į lojalesnį diplomatą.
M. Mironovas pažymi, kad ambasadoriaus nenoras dengti narkotikų mafiją sutapo su valdžios pasikeitimu Argentinoje. 2015 metų gruodį prezidentu tapo Mauricio Macri, dėl ko gerokai sumažėjo korupcija policijoje.
Tai pačiai partijai priklausanti Maria Eugenia Vidal atleido ar pasodino už grotų 7900 jėgos struktūrų pareigūnų. Saugumo sumetimais jai netgi teko persikelti gyventi į karinę bazę.
Sprendžiant pagal viską, pradėjusi aktyvią kovą su narkotikų prekyba, Argentinos policija atsekė didelę kokaino partiją iki Rusijos ambasados durų.
„Saugumo ministrė Patricia Bullrich susisiekė su ambasadoriumi V. Cornelli ir viską išdėstė. Čia reiktų atiduoti pagarbą mūsų ambasadoriui, kuris nepabijojo suteikti Argentinos policijai prieigą prie ambasados, kad kokainas būtų konfiskuotas ir pakeistas miltais. Jis priėmė sprendimą uždaryti kokaino tiekimo kanalą, faktiškai stojo prieš KGB mafiją. Turiu pasakyti, kad netikiu oficialia versija, kad jis aptiko kokainą 2016 metų gruodžio 13 dieną ir pats paskambino į policiją.
Greičiausiai jo buvo paprašyta šį kokainą aptikti, kitaip Argentina pagrasino sukelti skandalą.
Tačiau net ir tokiu atveju jo asmeninio saugumo sumetimais buvo paprasčiau įkišti galvą į smėlį.
Viešai kentėti nacionalinę gėdą Rusijos pareigūnai nėra pratę, o priešintis valstybės saugumo pareigūnų finansiniams interesams – tai visai kito lygmens rizikos. Tikiuosi, su V. Coronelli viskas bus gerai“, – rašo M. Mironovas.
Ekonomistas daro išvadą, kad ši istorija – ne apie buvusį ambasados darbuotoją, o apie narkotikų mafiją, kuri gali tiesiogiai nurodinėti Rusijos ambasados saugumo pareigūnams.
Tuo pačiu viskas byloja apie tai, kad A. Kovalčiukui valstybės saugumo pareigūnai leido pasitraukti. Argentinos policija specialiai į lagaminus padėjo sekimo įrenginius, kad galėtų atsekti, kur jis veža kokainą. Tačiau ambasados saugumo vadas O. Vorobjovas nusprendė šios mašinos su kokainu-miltais niekur nesiųsti.
„Įtariu, kad ambasados darbuotojai nenorėjo, kad Argentinos specialiosios tarnybos paimtų A. Kovalčiuką su daiktiniais įrodymais. Greičiausiai tai sukėlė Argentinos specialiųjų tarnybų pyktį ir situacijai suvaldyti į Argentiną skubiai išskrido Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
Po jo vizito miltai buvo išvežti į Maskvą, siekiant nustatyti, kas juos paims. Saugumo taryba neigia, kad krovinys buvo išgabentas būtent jo lėktuvu, – rašo M. Mironovas. – Matyt buvo pasitelkti tradiciniai diplomatinio pašto pristatymo kanalai. Lagaminams pasiekus Maskvą buvo suimtas buvęs ambasados buhalteris, kuris, jeigu tikėsime oficialiu Užsienio reikalų ministerijos pranešimu, visą šią istoriją su kokainu už 50 milijonų dolerių savo komandiruotės metu ir inicijavo.“
Vis dėlto, pasak M. Mironovo, Argentinos specialiosios tarnybos nepatikėjo oficialia Užsienio reikalų ministerijos versija, todėl dabar porcijomis „nutekina“ pasiklausymo įrašus spaudai, norėdamos parodyti, kad šioje istorijoje dalyvavo aukščiausi ambasados pareigūnai ir, tikėtina, aukšti Rusijos pareigūnai ar jėgų struktūrų darbuotojai.
Priminsime, kad praėjusią savaitę Argentinos valdžia paskelbė apie kovos su narkotikais operaciją pavadinimu „Dvylika karalių“, kurios metu buvo demaskuotas 389 kilogramų kokaino pristatymas.
Tariamai tyrimas prasidėjo po Rusijos ambasadoriaus V. Coronelli skambučio specialiosioms tarnyboms: 2016 metų gruodį prie ambasados Buenos Airėse esančioje mokykloje buvo aptikta dvylika lagaminų su kokainu.
Pasak laikraščio „Clarin“, tai buvo „gryniausias“ narkotikas, pagamintas Kolumbijoje. Jo vertė Rusijoje buvo įvertinta 50 milijonų eurų.
Narkotikai buvo pakeisti miltais ir į lagaminus įdėti GPS jutikliai.
Kaip pranešė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, krovinys priklausė buvusiam ambasados darbuotojui A. Abjanovui, kuris oficialiais ministerijos duomenimis buvo „techninis darbuotojas“.
Jis 2016 metais grįžo į Rusiją, taip ir nespėjęs išsiųsti krovinio.
Didžiosios Britanijos leidinys „The Telegraph“ tvirtina, kad operacijos kulminacija tapo lagaminų su „kokainu“ pristatymas į Maskvą buvusio FST vadovo N. Patruševo lėktuvu.
Netrukus Rusijos sostinėje buvo sulaikyti su gaujos nariai – Vladimiras Kalmykovas ir Ištimiras Chudžamovas, kurie mėgino pasiimti lagaminus. Tuo pat metu buvo sulaikytas ir A. Abjanovas. Šiuo metu visi trys vyrai yra suimti. Neseniai paaiškėjo, kad suėmimas jiems pratęstas iki balandžio 13 dienos.
Vėliau Argentinoje buvo suimti buvęs ambasados darbuotojas A. Čikala, taip pat ir I. Blizniukas.
Pasak žiniasklaidos, I. Blizniukas ir A. Čikala vadovavo fondui „MORAL“ (isp. Mecenas Ortodoxos Rusos En America Latin – Rusijos stačiatikių mecenatai Lotynų Amerikoje). Spėjamas nusikalstamos schemos organizatorius senjoras „K“ šiuo metu ieškomas.
