A. Lukašenkos vizitas į Rusiją surengtas Kremliui konfrontuojant su Vakarų šalimis dėl Europos ir Ukrainos saugumo. Dabartinę įtampą didina ir didelio masto Maskvos ir Minsko pajėgų pratybos Baltarusijoje.
„Žinoma, kalbėsime apie padėtį regione, įvertinsime, kaip vyksta karinis bendradarbiavimas, įskaitant besitęsiančias karines pratybas“, – prieš derybas A. Lukašenkai sakė V. Putinas.
„Rytoj netgi dalyvausime viename svarbiausių šio karinio bendradarbiavimo komplekso renginių“, – pridūrė rusų lyderis.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau penktadienį paskelbė, kad kitą dieną V. Putinas stebės pratybas, per kurias bus paleista sparnuotųjų ir balistinių raketų.
Baltarusija, įsiterpusi tarp Rusijos ir Europos Sąjungos valstybių narių, labiau suartėjo su Maskva po 2020 metais vykusių beprecedenčių protestų prieš A. Lukašenkos valdymą.
„Mūsų Vakarų partneriai – kaip juos vadinate – iškėlė į pirmą planą karinį ir politinį spektrą. Turime į tai reaguoti, be kita ko, rengdami karines pratybas ir pasitelkdami diplomatiją“, – Maskvoje V. Putinui pareiškė A. Lukašenka.
Jis taip pat tvirtino, jog Vakarų lyderiai „gąsdina pasaulį, sakydami, kad „rytoj“ mes užpulsime, apsupsime, sunaikinsime Ukrainą“.
Vašingtono duomenimis, Rusija yra dislokavusi maždaug 30 tūkst. karių kaimyninėje Baltarusijoje per pratybas, truksiančias iki sekmadienio.
Šie mokymai, kaip ir kiti plataus masto manevrai netoli Ukrainos sienų, sukėlė Europos sostinėms ir Jungtinėms Valstijoms susirūpinimą, kad Maskva galbūt ruošiasi užpulti savo kaimyninę šalį.
Rusija neigia turinti tokių planų ir apkaltino Ukrainą pažeidus paliaubų susitarimus šalies rytuose, kur Kijevo kariuomenė kovoja su promaskvietiškais separatistais.
A. Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis galėtų dislokuoti savo teritorijoje branduolinių ginklų, jei susidurtų su kokia nors išorine grėsme, augant įtampai tarp jo sąjungininko V. Putino ir Vakarų lyderių.