V. Putinas, birželio 16 dieną vykstantis į viršūnių susitikimą, turi panašų tikslą, bet kartu jis džiaugiasi atsidursiantis toje pačioje scenoje su JAV prezidentu, nors ir yra kaltinamas kišimusi į rinkimus ir serijos kibernetinių atakų kurstymu.
Abiem pusėms sutinkant, kad santykiai yra smukę iki žemumų, regėtų po Šaltojo karo, nesitikima strateginės draugystės, kokios siekė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, arba reikšmingo persilaužimo branduolinėje sferoje, kokį buvo pasiekę Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas. V. Putinas leido suprasti, kad ir toliau išlaikys Rusijos pozicijas Ukrainoje bei darys spaudimą opozicijos lyderiams, tuo tarpu JAV sankcijos Rusijai tebegalioja.
J. Bidenas svarbiausia nori užbėgti už akių dar didesnei įtampai su Rusija, kuri gali nukreipti jo dėmesį nuo pastangų atkurti Amerikos ekonomiką ir sutelkti savo užsienio politikos potencialą į Kiniją, teigia analitikai. J. Bidenas turės progą pirmadienį Briuselyje parengti strategiją su NATO sąjungininkėmis, po savaitgalį vykusių derybų su Didžiojo septyneto (G7) lyderiais Kornvalyje, Jungtinėje Karalystėje.
„J. Bidenas siekia santykių, kurie neleistų Rusijai sutrukdyti Jungtinėms Valstijoms realizuoti visus kitus užsienio politikos prioritetus, ties kuriais jis mieliau susitelktų, tokius kaip Kinija, klimato kaita ir COVID“, – sakė Andrea Kendall-Taylor, ekspertų grupės „Center for a New American Security“ vyresnioji mokslinė bendradarbė.
V. Putinui „svarbu išlaikyti Jungtines Valstijas kaip priešininkę ir toliau demonstruoti, kaip jis sugeba atsilaikyti prieš Jungtines Valstijas“, sakė ji.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę sakė, kad jo šalis nepuoselėja „pernelyg didelių lūkesčių ar iliuzijų“ dėl derybų rezultato. Anot dviejų šaltinių, susipažinusių su situacija, valstybiniams naujienų kanalams nurodyta vengti per didelio optimizmo nušviečiant renginį.
Pasak valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, abiem šalims šis susitikimas nebus „nušvitimo akimirka“. Skeptiški vertinimai dėl galimų derybų rezultatų kelia klausimą, kodėl apskritai rengiamas toks susitikimas. Idėja abiem lyderiams susitikti yra J. Bideno. Respublikonai atvirai kritikavo prezidentą pasiūlius, jų žodžiais, tokią dovaną Rusijos lyderiui.
Amerikos strategija V. Putino atžvilgiu yra paremta, kaip tvirtina kai kurie ekspertai, naivia viltimi – kad po ilgo laikotarpio, per kurį Rusija ignoravo JAV reikalavimus pažaboti savo veiksmus, o JAV reagavo sankcijomis, tiesioginis susitikimas suteiks J. Bidenui galimybę sukurti tam tikrą patikimą atgrasomąjį mechanizmą prieš kibernetines atakas ir nusiųs V. Putinui aiškią žinutę: jeigu jis nesiliaus, jo laukia naujos sankcijos.
„Mes tikimės sureguliuoti šiuos veiksmus, kurie, mūsų manymu, yra nesuderinami su tarptautinėmis normomis“, – sekmadienį žurnalistams per spaudos konferenciją Jungtinėje Karalystėje sakė J. Bidenas, kartu pripažindamas, kad autokratai turi daug galių ir gali būti sudėtinga pakeisti jų apskaičiavimus. „Ten, kur mūsų bendradarbiavimas įmanomas, galbūt galėtumėme tą ir daryti“, – sakė jis.
Yra visa eilė sričių, kur Jungtinės Valstijos arba sieks iš Rusijos pagalbos, arba, jeigu nepasisektų, bent jau tikėsis, kad Maskva aktyviai nesutrukdys jų pastangoms. Čia reiktų paminėti pastangas atgaivinti Irano branduolinį susitarimą, Rusijai atliekant pagrindinį tarpininko vaidmenį Vienoje vykstančiose derybose. JAV taip pat tikisi Rusijos paramos užgniaužiant Talibano smurtą Afganistane, amerikiečių pajėgoms toliau iš ten traukiantis.
Viena sritis, kurioje tikimasi pažangos, yra ginklų kontrolė. Naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis, kuria apribojamas Vašingtono ir Maskvos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičius, baigia galioti 2026 metais. Jungtinės Valstijos į bet kokią naują sutartį siekia įtraukti visus kitus strateginius ginklus, kurie nebuvo numatyti ankstesniame susitarime. Tokios derybos užtrunka ilgus metus ir turėtų būti pradėtos kuo greičiau, jeigu yra bent kokia galimybė tą sutartį kažkaip atnaujinti.
Bet jau dabar abi pusės galėtų mažais žingsneliais mėginti atkurti diplomatinius ryšius, kurie buvo supleišėję vadovaujant buvusiems prezidentams, Barackui Obamai ir Donaldui Trumpui. JAV konsulatai Vladivostoke ir Sankt Peterburge tebėra uždaryti, o vizų išdavimas rusams, norintiems keliauti į Jungtines Valstijas, smarkiai sulėtėjo. Daugelis ankstesnių ryšio kanalų tarp dviejų vyriausybių nutraukti.
JAV įmonių, dirbančių Rusijoje, „didžiausia viltis“ – ta, kad buvę Šaltojo karo priešai „nuspręs paskelbti paliaubas diplomatiniuose karuose“, idant vėl galėtų būtų atnaujintos konsulinių tarnybų paslaugos, sakė Alexas Rodzianka, Amerikos prekybos rūmų Maskvoje vadovas.
Bus skirta laiko aptarti regioninius konfliktus, kur Rusija atlieka svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, Ukrainoje, Sirijoje ir Libijoje. V. Putinas taip pat sieks J. Bideno paramos savo idėjai surengti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos penkių nuolatinių narių – JAV, Rusijos, Kinijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės – lyderių susitikimą.
Bet dėl daugelio klausimų, kurie rūpi J. Bidenui, V. Putinas yra užsiminęs, jog yra nenusiteikęs jokioms nuolaidoms. Jis faktiškai ignoravo balandį įvestą naują sankcijų raundą dėl didelio masto „SolarWinds Corp.“ kibernetinės atakos ir pretenzijų dėl kišimosi į rinkimus. Praėjusią savaitę Rusijos teismas nurodė, kad opozicijos judėjimas, vadovaujamas šiuo metu kalinčio disidento Aleksejaus Navalno – kuris išgyveno po mėginimų jį nunuodyti, – yra ekstremistinė organizacija.
V. Putino vyriausybė pagąsdino Vakarus, gegužę dislokavusi pajėgas pasienyje su Ukraina, ir palaikė Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, kai pastarojo vyriausybė nukreipė keleivinį lėktuvą, skrendantį iš Graikijos į Lietuvą, į Minsko oro uostą, kad sulaikytų juo skridusį žurnalistą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitirjus Peskovas penktadienį CNN sakė, kad pagrindinė priežastis, kodėl V. Putinas dalyvauja šiame viršūnių susitikime, yra „prasti santykiai tarp abiejų valstybių“ ir tas faktas, kad susitikimas gali būti vienintelis būdas „užkirsti kelią tolesnei mūsų dialogo degradacijai“.
Abiejų lyderių asmeninis priešiškumas labai skiriasi nuo D. Trumpo ir V. Putino žavėjimosi vienas kitu. Duodamas interviu televizijai „ABC News“, J. Bidenas pareiškė sutinkąs su vertinimais, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „žudikas“. V. Putinas, kuris per ilgą savo prezidentavimo laiką susitinka jau su ketvirtuoju JAV prezidentu, kaipmat sureagavo: „Kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako“. Duodamas interviu „NBC News“ Maskvoje apie JAV prezidentų pasikeitimą, jis kalbėjo miglotai, vengdamas tiesių komentarų.
„Tai visiškai kitokio tipo žmogus, ir taip, jis turi privalumų ir trūkumų, bet aš labai viliuosi, kad JAV prezidentas nesiims impulsyvių veiksmų“, – NBC sakė V. Putinas.
Nepaisant didelės J. Bideno, kaip politiko, patirties, JAV pareigūnai privačiame rate nerimauja dėl galimo įspūdžio visuomenei: viršūnių susitikimas numatytas aštuonių dienų kelionės pabaigoje, ir 78-erių metų prezidentas greičiausiai bus apvargęs. Administracijos pareigūnai baiminasi, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida ir 68-erių V. Putinas stengsis pabrėžti pagarbų J. Bideno amžių ir pasinaudos bet kokiu jo galimu riktu.
Baltųjų rūmų pareigūnų šeštadienio pareiškimas, esą J. Bidenas ir V. Putinas nerengs bendros spaudos konferencijos, nuskambėjo kaip ženklas, kad Jungtinės Valstijos nemato jokių sutarimo su V. Putinu šansų. Tad iš V. Putino bus atimta galimybė pasinaudoti taip jo mėgstama viešąja platforma, kai jis gali pasinaudoti bet kokia klaidele ar silpnybe.
Be to, atmetama analitikų vadinamos „Helsinkio akimirkos“ galimybė, – nuoroda į D. Trumpo ir V. Putino viršūnių susitikimą Suomijoje 2018-aisiais, kai per bendrą spaudos konferenciją D. Trumpas patikėjo V. Putino žodžiu, esą Rusijos karinė žvalgyba neorganizavo kibernetinių atakų prezidento rinkimų metu.
„Rusijai iš tiesų nereikia stabilumo, – sakė Fina Hill, kuri D. Trumpui vadovaujant užėmė Nacionalinės saugumo tarybos Rusijos ir Europos reikalų vyresniosios direktorės pareigas, o šiuo metu dirba ekspertų grupėje „Brookings Institution“ vyresniąja moksline bendradarbe. – Jai reikalinga trintis su Jungtinėmis Valstijomis savo vidaus tikslams, o mums tiesiog tenka tai pripažinti.“
O apie JAV prezidento užduotį ji pasakė: „Tiesiog sutvarkyti šį jovalą“.
